Tevams3.jpg
Savanoris Artūras: „Atvirai galiu prisipažinti, kad nebuvo nė vienos akimirkos, kai būčiau gailėjęsis atėjęs į šiuos kursus“

Kaip išsiaiškinti, ar vaikas iš tikrųjų patiria patyčias?

KLAUSIMAS:

 

Mane domina vienas klausimas. Kaip suprantu apie patyčias mokykloje galima iš vaikų išklausti anonimine anketa (tai ir daroma). Dažnas patyčias patiriantis vaikas įgyja psichosomatinių simptomų, kurie jį gali lydėti ilgą laiką. Norėčiau sužinoti, gal yra sukurta kokia anketa-klausimynas tik pagal psichosomatinius požymius padedantys išsiaiškinti, ar realiai vaikas patiria patyčias.

 

ATSAKYMAS:

 

Laiške Jūs paliečiate patyčių pasekmių klausimą. Nors kartais vienokios ar kitokios pašaipos atrodo juokingos, patyčios visgi neturi teigiamų pasekmių. Vaikai, kenčiantys nuo patyčių, dažnai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą. Ilgalaikis nerimas ir baimės būsena yra didelis rizikos veiksnys atsirasti kitiems sutrikimams: depresijai, nerimo sutrikimams ir pan. Kartais vaikams, kurie susiduria su nuolatinėmis bendraamžių patyčiomis, kyla minčių apie savižudybę. Taip pat viena iš galimų pasekmių – tai įvairūs psichosomatiniai simptomai: galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai. Dažnai būna taip, kad skirtingos pasekmės pasireiškia lygiagrečiai. Pavyzdžiui, vaikas nenori eiti į mokyklą, jam skauda galvą, jis jaučiasi prislėgtas, gali kilti minčių apie savižudybę. Taip pat gali būti tokių situacijų, kai patiriančiam patyčias vaikui psichosomatiniai požymiai nėra ryškūs, todėl juos sunkiau pastebėti. Taigi analizuojant vaiko būklę, svarbu vertinti ne vien tik psichosomatinius požymius, bet ir emocinę būseną – tai padėtų geriau įsivaizduoti, ką išgyvena vaikas patyčių situacijoje. Svarbu būtų paminėti ir tai, kad nėra lengva nustatyti priežastinį ryšį tarp psichosomatinių simptomų ir patyčių. Nebūtinai vaikas, kuriam pasireiškia psichosomatiniai simptomai, patiria patyčias ir atvirkščiai, todėl pagal psichosomatinių požymių įvertinimą būtų sunku išsiaiškinti, ar jis iš tikrųjų patiria patyčias. Nustatyti, ar vaikas patiria patyčias, paprastai yra naudojami specialiai tam sukurti klausimynai, kur vaikų atvirai klausiama, ar jie patiria patyčias. Apklausą turėtų atlikti specialiai tam apmokytas žmogus, dažnai tai būna psichologas ar socialinis pedagogas. Anketos yra anoniminės, todėl vaikams yra saugu nuoširdžiai rašyti apie savo asmeninę patirtį. Vaiko yra klausiama, kaip dažnai jis patiria patyčias, kokias patyčias, kur jos vyksta bei kaip dažnai jis pats tyčiojasi iš kitų. Taip pat yra vertinama, kaip, anot vaiko, į patyčias reaguoja stebėtojai: kiti vaikai, suaugusieji. Šalia klausimų apie patyčių dažnumą bandoma įvertinti, kaip vaikas jaučiasi mokykloje. Tokio pobūdžio klausimai leidžia geriau suprasti situaciją mokykloje ar konkrečioje klasėje. Anoniminio klausimyno pavyzdį galite rasti puslapyje www.bepatyciu.lt.

 

<< Atgal


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg