12foto.jpg
Savanoris Artūras: „Atvirai galiu prisipažinti, kad nebuvo nė vienos akimirkos, kai būčiau gailėjęsis atėjęs į šiuos kursus“

Netektis

Netektis – tuomet, kai prarandame kažką mums brangaus, svarbaus ir reikšmingo. Kiekvienam gyvenime tenka kažko netekti bei išgyventi netekties skausmą. Netektys, ypač mirtys, tai vieni svarbiausių ir sunkiausių likimo išbandymų. Netekti galima daug ko: santykio, ryšio, įprastinės veiklos, žmonių, mylimų naminių gyvūnų, mėgstamų daiktų ir t.t. Nors ir kaip būtų gaila, tačiau gyvenimo be netekčių nebūna.

 

Labiausiai traumuojančios netektys, su kuriomis gali susidurti vaikai yra artimų žmonių ar emociškai reikšmingų santykių netektys – mirtys. Itin traumuojantys mirčių išgyvenimai vaikams yra:

  • Tėvų mirtis;
  • Artimo bendraamžio mirtis;
  • Kai artimo žmogaus mirtis įvyksta netikėtai;
  • Kai vaikas tampa netikėtos, žiaurios, smurtinės ar savižudiškos mirties liudininku.

 

Kas vyksta, išgyvenant netektį?

 

Kiekviena netektis smarkiai pakeičia įprastą vaiko gyvenimą. Nesvarbu, kas įvyko – kas nors mirė, išsiskyrė tėvai, ar išgyventa kokia nors kita netektis – išgyvenamas sielvartas. Sielvartas gali būti apibūdintas kaip stiprus vidinis skausmas, kuomet atrodo, jog kažkas graužia ar slegia iš vidaus, tuomet sakoma, jog "skauda, spaudžia širdį", "slegia sielą". Netekties išgyvenimas dažnai būna susijęs su kaltės, bejėgiškumo, pykčio, baimės, vienišumo, liūdesio jausmais. Išgyvenant netektį jausmai gali būti prieštaringi, dažnai kintantys, sunku būna sutelkti dėmesį ar atlikti įprastas veiklas. Visa tai – yra natūrali žmogaus reakciją į skausmingą patirtį, į sunkią situaciją.

 

Ką daryti, išgyvenant netektį?

 

Deja, kartais negalime pakeisti to, kas įvyko. Negalime atsukti laiko atgal, prikelti mirusio artimo žmogaus ar mylimo augintinio, atkurti nutrūkusio santykio. Netektys – tai išgyvenimas. Suprantama, kad yra labai sunku išbūti su slegiančiais jausmais, išgyventi sielvartą. Tačiau išgyvenant netektį būtina ją "išgedėti", "išjausti", "išliūdėti", "iškentėti". Tai vadinama gedėjimo procesu. Sielvartas neatsiejamas nuo gedėjimo proceso. Ir tik išbūnant su šiais jausmais, juos "išjaučiant" ilgainiui ateina palengvėjimas. Išlieti savo jausmus galima rašant dienoraštį, arba per meninę raišką, pavyzdžiui, kuriant eiles, piešiant, šokant.

Netekties išgyvenimas yra ilgas ir skausmingas procesas. Todėl svarbu dalintis savo išgyvenamais jausmais su artimais žmonėmis, giminėmis, draugais. Kalbėjimas ir dalinimasis savo išgyvenimais padeda pasijusti geriau.

Netektis – tai skausminga patirtis. Tačiau netekties išgyvenimas, jos įprasminimas bei integravimas į savo patirtį yra labai brandinantis ir vertingas, žmogų pakeičiantis patyrimas.

 

Parengta pagal "Netekčių psichologija", O.K. Polukordienė, Vilnius: 2008.

 

Jei nori pasikalbėti apie išgyvenamą netektį bei slegiančius jausmus, paskambink į "Vaikų liniją" nemokamu numeriu 116 111, parašyk mums laišką, susisiek pokalbiais internetu arba diskutuok su bendraamžiais.

 

 

<<Atgal


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg