Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Patyčių prevencijos programos įgyvendinimas klasės lygiu

Klasės taisyklių sukūrimas

Rekomenduojama sukurti klasės taisykles apie pageidautiną, draugišką ir nepageidautiną elgesį. Kiekvienoje mokykloje yra mokinių elgesio taisyklės. Tačiau siūloma susikurti kiekvienos konkrečios klasės taisykles. Svarbu, kad taisyklės būtų neprimestos suaugusiųjų, bet kad vaikai turėtų galimybę patys jas kurti, koreguoti, siūlyti naujas.

Klasės taisyklės

Tai mūsų klasė ir tai vieta, priklausanti mums visiems! Mes norime turėti draugišką ir saugią klasę, kurioje visi stengiasi pagelbėti vieni kitiems!

Mūsų teisės:

  • Mes visi turime teisę netrukdomi mokytis.
  • Mes visi turime teisę būti saugūs.
  • Mes turime teisę, kad mūsų daiktai būtų saugūs ir neliečiami be mūsų noro.
  • Mes turime teisę į saugią aplinką.
  • Mes turime teisę paprašyti pagalbos bei ją gauti.
  • Mes turime teisę dalyvauti visose klasės veikloje drauge su kitais mokiniais.

    Mūsų pareigos:

  • Mes leisime kitiems mokytis netrukdomiems.
  • Mes pagarbiai bendrausime vieni su kitais (neprasivardžiuosime, nesistumdysime, nesimušime, negrasinsime kitiems).
  • Mes saugosime savo ir kitų vaikų daiktus.
  • Mes rūpinsimės savo klase ir jos saugumu.
  • Mes padėsime vieni kitiems ir elgsimės draugiškai.
  • Mes įtrauksime į klasės veiklas kiekvieną klasės mokinį.

Klasės valandėlės

Įgyvendinant patyčių prevencinę programą labai svarbu klasėje skirti laiko, kurio metu mokiniai diskutuotų apie mokinių tarpusavio santykius. Klasės valandėles galima skirti patyčių reiškinio aptarimui: kas tai yra, kodėl patyčios vyksta, kaip jaučiasi vaikai, iš kurių yra tyčiojamasi.

Rekomenduojamos temos klasės valandėlėms.

Mano saugumas mokykloje.

  • Patyčios: kas tai yra?
  • Kaip jaučiasi vaikai, kuomet iš jų tyčiojamasi?
  • Kodėl vaikai tyčiojasi vieni iš kitų?
  • Kaip reaguoti į patyčias: efektyvūs ir neefektyvūs reagavimo būdai.
  • Kaip galiu padėti vaikui, patiriančiam kitų patyčias?
  • Kodėl apie patyčias svarbu papasakoti suaugusiems?
  • Skundimas ir pagalbos ieškojimas.
  • Kaip aš galiu prisidėti prie patyčių mažinimo mokykloje? (labiau tinka vyresnių klasių mokiniams)

Greta šių temų galima su vaikais aptarti tokias susijusias temas:

  • Pagarba sau ir kitam.
  • Pagarba kito nuosavybei.
  • Jausmų atpažinimas ir raiška.
  • Draugystė.
  • Vienišumas.
  • Konstruktyvus konfliktų sprendimas.

Pageidaujamo, draugiško mokinių elgesio atpažinimas ir skatinimas

Jeigu norime, kad vaikai dažniau bendrautų draugiškai, svarbus yra tinkamo elgesio pastebėjimas ir paskatinimas. Būtų gerai pagirti vaiką, kuris užstojo skriaudžiamą vaiką, išdrįso ir sustabdė skriaudėjus. Jeigu tokio teigiamo vaikų elgesio nepastebėsime, tai vaikai mažiau ir stengsis padėti skriaudžiamam vaikui. Taip pat labai svarbu yra atkreipti dėmesį ir pagirti vaiką už tai, kad vaikas kreipiasi pagalbos sau, ar praneša apie atvejus, kuomet yra tyčiojamasi iš kitų vaikų.

Mokytojo elgesio pavyzdys

Vienas iš svarbių elgesio mokymosi būdų yra kitų žmonių elgesio stebėjimas, vadinamas "mokymusi stebint". Vaikai labai daug elgesio mokosi stebėdami suaugusiuosius – pirmiausiai tėvus, o vėliau ir kitus suaugusiuosius: darželio auklėtojus, mokytojus. Todėl mokytojo bendravimas yra vienas iš svarbių elgesio modelių vaikams. Labai puiku, jei mokytojo bendravimas su kitais yra paremtas pagarba. Problemos gali kilti tuomet, kai mokytojas pats žemina ar nepagarbiai elgiasi su vaikais ar kitais suaugusiais. Pavyzdžiui, jei mokytojas atvirai žemina vaikus, vadindamas juos "nemokšomis", "žiopliais", sunku tikėtis, kad tai girdėdami vaikai išmoks pagarbaus elgesio su kitais.

Mokytojas turėtų laikytis nuostatos, kad saugi klasės aplinka yra geriausia aplinka efektyviam vaikų mokymuisi.

Geras mokytojas turėtų:

  • Pamokų metu ne tik siekti moksleiviams perteikti žinias, bet ir stengtis kurti kuo saugesnę aplinką klasėje.

  • Manyti, kad tyčiojimasis nėra natūralus vaiko augimo etapas, iš kurio jis vieną dieną išaugs.

  • Pastebėti ir reaguoti į moksleivių netinkamą elgesį – tokį kaip tyčiojimasis.

  • Pastebėti vaiką,kuris yra atsiskyręs nuo grupės ar liūdnas.

  • Pasiaiškinti, kokios yra tokio vaiko elgesio ar emocijų priežastys.

  • Suteikti palaikymą aukai ir stengtis sustabdyti tyčiojimąsi.

  • Padėti vaikui rasti tinkamus reagavimo būdus, kuomet kas nors jį įskaudina – nesakyti, kad vaikas turi tiesiog ignoruoti tai, apsiginti pats ar duoti atgal.

  • Padėti priekabiaujantiems vaikams keisti savo elgesį.

  • Rodyti tinkamo elgesio pavyzdį.

Bendradarbiavimo tarp mokinių skatinimas

Yra gerai mokymosi metu skatinti vaikus bendradarbiauti. Tam gali padėti įvairios veiklos, kurių metu vaikai atlieka užduotis ne individualiai, o poromis ar nedidelėmis grupelėmis. Tai padeda mokyti vaikus priimti kitus, įtraukti į veiklas mažiau populiarius ir mažiau įsitraukiančius vaikus. Bendradarbiavimo tarp mokinių skatinimas mažina atskirų mokinių izoliacijos, atstūmimo galimybę.

Patyčių situacijų aptarimas, naudojant nekaltinantį požiūrį

Kaltų radimas patyčių situacijoje nepadės išspręsti šios problemos. Yra pavojus, kad kaltas gali tapti vaikas, kuris agresija mėgino apsiginti nuo emocinio smurto.

Tai yra toks patyčių situacijos aptarimo būdas, kuriuo siekiama sumažinti patyčių padarytą žalą nukentėjusiam vaikui ir kitiems į jį įsitraukusiems vaikams. O taip pat aptariant patyčių situacijas siekiama padėti vaikams pasimokyti iš įvykusios situacijos.

Nekaltinančio požiūrio esmė – aptarti vykstančias patyčias su visais į jas vienokiu ar kitokiu būdu įsitraukusiais vaikais, nesiekiant surasti kaltininkus ir juos nubausti. Aptarimo metu daugiau dėmesio skiriama supratimui, koks buvo kiekvieno vaiko vaidmuo įvykusiose patyčiose ir ką galima daryti kitaip, jei patyčios kartosis.

Aptarimą organizuoti turėtų klasės auklėtojas, mokytojas ar kitas mokyklos darbuotojas. Aptarime būtinai turi dalyvauti skriaudėjas, stebėtojai, nuskriaustą vaiką palaikantys vaikai. Skriaudžiamas vaikas gali pasirinkti, ar dalyvaus aptarime, ar ne.

6 žingsniai, kaip organizuojamas patyčių situacijos aptarimas, naudojant nekaltinantį požiūrį:

  1. Pokalbis su skriaudžiamu vaiku. Pokalbio metu nuo patyčių nukentėjusį vaiką reikėtų skatinti papasakoti, kas vyksta, įvardinti jam kylančius jausmus. Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, bendraudamas su mokytoju ar auklėtoju. Šio pokalbio metu reikėtų išsiaiškinti, ar vaikas norėtų dalyvauti patyčių situacijos aptarime.
  2. Susitikimo su visais dalyvavusiais patyčiose organizavimas. Mokytojas ar kitas suaugęs surengia mokinių grupės ar klasės susitikimą, kuriame dalyvauja skriaudėjas bei visi patyčias stebėję vaikai.
  3. Situacijos išsiaiškinimas. Mokytojas suteikia galimybę skirtingiems vaikams papasakoti, kaip jie supranta, kad atsitiko – be kaltinimų, tik faktų lygmenyje. O taip pat padeda jiems suprasti, koks jų vaidmuo buvo patyčiose. Aiškinantis situaciją tiktų tokie klausimai: Kas atsitiko? (paprašyti, kad skirtingi vaikai papasakotų, kaip jie supranta įvykusį incidentą); Dėl ko kilo tyčiojimasis? Kaip jis prasidėjo? Koks buvo kitų, aktyviai patyčiose nedalyvavusių, vaikų vaidmuo? Kaip patyčių stebėjimas galėjo įtakoti skriaudėjo veiksmus? Kas galėjo nutraukti vykstančias patyčias?
  4. Pasidalinimas jausmais. Aptariama, kaip jautėsi patyčiose skirtingos pusės: skriaudėjas, nukentėjęs vaikas, stebėtojai. Klausimai galėtų būti tokie: Kaip jautėsi vaikai, stebėdami tyčiojimąsi? Kaip jautėsi skriaudėjas? Kaip jautėsi skriaudžiamas vaikas? Kaip vaikai jaučiasi dabar?
  5. Galimi situacijos sprendimo būdai. Su vaikais inicijuojama diskusija – ką dabar galime daryti su šia situacija, kaip gerinti situaciją klasėje, kaip padėti nukentėjusiam vaikui. Galima surinkti aptarimo dalyvių idėjas apie problemos sprendimo būdus, apie tai, kaip padėti nuskriaustam vaikui jaustis geriau. Pvz. "aš sėdėsiu su X vaiku per pietų pertrauką".
  6. Išvados: ko galima pasimokyti iš šios situacijos? Baigiant aptarimą svarbu būtų padėti vaikams suprasti, kad nuo kiekvieno jų priklauso tai, kaip vyksta patyčios ir kada jos liausis. Taigi su vaikais galima padiskutuoti, keliant klausimą, kaip galima kitaip elgtis, pasitaikius panašiai situacijai, į ką galima kreiptis pagalbos, kaip iš karto galiam padėti skriaudžiamam vaikui.

Aptarimo metu labai svarbu pagirti, palaikyti ir paskatinti tuos stebėtojus, kurie stengėsi sustabdyti priekabiavimą ir padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi. Patyčias taikę vaikai iš tokio aptarimo mokosi geriau suprasti nukentėjusio vaiko jausmus.

Tyrimai rodo, kad šis metodas yra sėkmingas ir daro didelę įtaką patyčių masto atskirose klasėse sumažėjimui.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt