Mokyklos strategija turi būti aprašyta ir pristatyta mokyklos bendruomenei. Yra svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenes narys žinotų, kur gali rasti ir paskaityti mokyklos strategiją, mažinant patyčias. Patyčių prevencinės programos koordinavimo grupės suformavimas
Rekomenduotina, kad komandą sudarytų atstovai iš skirtingų mokyklos bendruomenės grupių: administracijos, mokytojų, mokinių, moksleivių, tėvų, o taip pat dalyvautų psichologas, socialinis darbuotojas. Komandos funkcijos būtų koordinuoti veiksmų planą, vertinti programos rezultatus. Labai svarbu, kad ši komanda reguliariai susitiktų, pavyzdžiui, kartą per mėnesį ir aptartų programos įgyvendinimą, atliktas veiklas ir planuojamus veiksmus.
Patyčių masto mokykloje įvertinimas
Įvertinimu siekiama sužinoti, kaip dažnai vaikai patiria patyčias, kokiais būdais vaikai tyčiojasi vieni iš kitų, kuriose mokyklos vietose patyčių yra daugiausiai, kokios pagalbos vaikai sulaukia iš suaugusiųjų. Tokį įvertinimą labai naudinga atlikti prieš pradedant įgyvendinti programą ir pakartotinai įvertinti situaciją praėjus tam tikram (1-2 metams) programos vykdymo laikotarpiui.
Konferencija
Mokykla turi surengti konferenciją patyčių problemai aptarti, kurio dalyviai būtų visi mokyklos bendruomenės nariai: administracija, mokytojai, moksleiviai, tėvai ir kiti su mokykla susiję suaugusieji. Šioje konferencijoje galima būtų pristatyti patyčių reiškinį, tarptautinių ir mokykloje atliktų tyrimų duomenis, mokyklos patyčių strategiją.
Vietų, kuriose patyčios vyksta dažniausiai, stebėjimas
Yra pastebima tendencija, kad tyčiojamasi daugiausiai tuomet, kai sumažėja suaugusiųjų priežiūra, pvz., klasėje ar koridoriuje pertraukų metu. Suaugusiųjų, kurie stebi vaikų bendravimą ir gali sureaguoti į patyčių situaciją, buvimas mažina šio elgesio tikimybę tarp vaikų.
Panašus efektas stebimas ir gatvėse prie perėjų budint policininkams. Stovintys ir stebintys vairuotojus policininkai skatina vairuotojus drausmingiau elgtis ir padeda pėstiesiems saugiau jaustis. Vairuotojai, kurie šiaip yra linkę važiuoti nedrausmingai, nepraleisti pėsčiųjų, matydami policininką, kartais net kartoninį muliažą, tampa mandagesnis ir drausmingesni.
Mokytojų aktyvesnis dalyvavimas pertraukų metu bus tuo efektyvesnis, kuo mokytojai bus jautresni ir pastabesni tarp vaikų vykstančioms patyčioms. Tačiau mokytojo, kuris nemato patyčių, kaip problemiško elgesio, buvimas gali neturėti jokio drausminančio poveikio vaikams. Pavyzdžiui, jei mokytojas nelaiko prasivardžiavimo netinkamu elgesiu ir galvoja, kad tai yra normalus dalykas, jis nestabdys tarp vaikų vykstančio apsivardžiavimo.
Suaugusiųjų informavimo apie vykstančias patyčias
Mokykla turėtų įvardinti suaugusius asmenis, į kuriuos vaikai, tėvai, mokytojai tiesiogiai, telefonu ar elektroniniu paštu galėtų saugiai kreiptis, norėdami papasakoti apie jų patirtas ar stebėtas patyčias. Tai padėtų mokykloje kurti atvirumo atmosferą, kurioje visi mokyklos bendruomenės nariai gali kreiptis pagalbos ir papasakoti apie patyčias.
Dar viena galimybė paskatinti vaikus ir kitus mokyklos bendruomenės narius kalbėti apie patyčias pakabinti anonimines laiškų dėžutes, kur vaikai galėtų informuoti suaugusius apie patyčias.
Efektyvus reagavimas į patyčias
Visiems mokyklos bendruomenės nariams turi būti aišku, kaip reaguoti į vykstančias patyčias. Jeigu tinkamo ir greito reagavimo į patyčias nėra, gali susidaryti įspūdis, kad toks elgesys priimtinas. Vaikai, patiriantys patyčias, matydami, kad toks elgesys yra nestabdomas, gali pradėti jaustis bejėgiai. Skriaudėjai gali pradėti vertinti patyčias kaip priimtiną saviraiškos būdą ar tinkamą problemų sprendimo būdą. O stebėtojai gali ir toliau vengti padėti aukai. Taigi nereaguojant į patyčias būtų stiprinama patyčių kultūra ir "tylėjimo" atmosfera mokykloje. Kiekvienas suaugęs ir mokiniai, pastebėję patyčias, galėtų jas sustabdyti, įvardindami kad toks elgesys yra nepriimtinas mokykloje. Efektyvus reagavimas turi apimti tokias veiklas:
Reagavimą į "čia ir dabar" vykstančias patyčias;
Užsitęsusių patyčių atvejų sprendimą;
Pagalbą skriaudžiamiems vaikams ir skriaudėjams;
Patyčių atvejų aptarimą su visais situacijos dalyviais.
Patyčių ignoravimas yra labai prasta reagavimo į patyčias strategija
Moksleivių įtraukimas padedant nuskriaustiems vaikams
Moksleivių pagalba kitiems moksleiviams gali tapti efektyviu būdu didinti kitų moksleivių saugumo mokykloje jausmą. Kartais moksleiviams gali būti lengviau papasakoti apie kylančius sunkumus kitiems moksleiviams, nei kreiptis į suaugusius arba vaikai gali galvoti, jog situacija nėra tokia rimta, kad reikėtų suaugusių įsikišimo. Moksleivių įtraukimas, teikiant pagalbą kitiems mokiniams ne tik padeda į programą įsitraukusiems vaikams gerinti bendravimo įgūdžius, išmokti palaikymo būdų, bet ir skatina tuos mokinius mažiau įsitraukti į patyčias bei gerina visą mokyklos klimatą.