• Klasės valandėlių ar būrelių metu vaikai gauna užduotis pastatyti trumpus etiudus ar vaidinimus apie patyčių problemą. Vaidinimus vaikai rodo vieni kitiems, o po vaidinimų seka aptarimas įvairių su patyčiomis susijusių klausimų: kodėl patyčios vyksta, kaip jaučiasi patyčiose dalyvaujantys vaikai, kas gali padėti skriaudžiamam vaikui, kokie yra tinkami ir netinkami patyčių sprendimo būdai ir pan.

• Mokykloje suburiama speciali "teatro trupė", kuri paruošia vaidinimus patyčių tema (pavyzdžiui, keletą skirtingų vaidinimų, vaizduojančių skirtingas patyčių formas: apkalbas, reketą, erzinimą, ignoravimą ir pan.). Ši trupė gali dalyvauti klasės valandėlėse, skirtose patyčių temai ir jų metu vaikams parodyti paruoštus vaidinimus. Siekiant įtraukti ir nevaidinančius vaikus, galima būtų vaidinimus stabdyti tam tikrose vietose ir spektaklį stebintiems vaikams pasiūlyti patiems suvaidinti tęsinį (pavyzdžiui, laimingą tam tikros patyčių situacijos pabaigą) arba teikti pasiūlymus, kaip aktoriai turi vaidinti toliau. Po vaidinimų seka diskusija iš anksto numatytais patyčių problemos klausimais.

• Aktyvūs mokyklos mokiniai paruošia spektaklį apie patyčias, kurį pristato visai mokyklos bendruomenei: mokiniams, mokytojams, tėvams. Toks vaidinimas padėtų aktualizuoti patyčių temą, pradėti diskutuoti šia tema. Spektaklį su atskirų klasių mokiniais vėliau galėtų aptarti klasių auklėtojai.

Vaidybinių veiklų taikymo patyčių prevencijoje nauda:

• tai leidžia neasmeniškai kalbėti apie šią skaudžią temą;
• vaidybinės veiklos padeda tyrinėti galimus elgesio modelius, išeitis iš įvairių patyčių situacijų o taip pat pamatyti, kiek efektyvūs yra pasirinkti reagavimo būdai;
• tai yra puikus būdas parodyti, kaip patyčios veikia skriaudžiamus vaikus, patyčių stebėtojus;
• mėgindami "atsistoti" į kito vaiko vietą, vaikai mokosi įsijausti, geriau suprasti kito žmogaus jausmus;
• vaidinimai yra efektyvus būdas išmokinti vaikus tinkamų socialinių įgūdžių.