Naujienos
  Tyrimai
  Renginiai
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikų linija žiniasklaidoje 2011
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Kam yra sunkiau: mokiniams ar mokytojams, Kauno diena, p. 13

2007  2006  2005

Autorius: Agnė Motiejūnaitė, data: 2007 01 19
Tiražas: 37880; Rubrika: Čia ir dabar

Pyktis, rizika, kerštas, intrigos, patyčios... Skamba kaip kriminalo aprašymas? Bet tai - gyvenimas mokykloje Pyktis - dėl prastų pažymių. Rizika - pagaus ar nepagaus nusirašant kontrolinį nuo draugo. Kerštas - tu nesutinki meluoti vardan mūsų draugystės? Gerai, tada visi sužinos, ką tu myli. (Atleiskit, jei tai tikrai draugystė.) Intrigos paplitusios tarp kai kurių mergaičių, ir dėl ko? Dėl vaikinukų. Patyčių tenka paragauti visiems.

Sutikite, tėveliai, klysti žmogiška, bet nesistengti ištaisyti klaidas - kvaila. Taigi visi gudručiai stengiasi ištaisyti klaidas ir užkaišyti spragas moksle. Tik kyla klausimas, dėl ko tos spragos atsiranda? Ar dėl to, kad prasčiau sekasi nei kitiems? Ar dėl to, kad mokinys dažnai serga? O gal dėl to, kad nesiklauso per pamokas? Visi tėvai tikisi, kad jų angelėlis klausosi per pamokas atidžiai, neplepa.

Sužinoję, kad jų vaikas per pamokas plepa ir abejingas tam, ką sako mokytojas, tėveliai taiko bausmę (ypač veiksminga berniukams): "Kol negausi bent aštuonetų iš visų pamokų, jokio kompiuterio!" Arba: "Niekur neisi su draugais, kol neparuoši pamokų" ir panašiai.

Namų darbai - kankinimas, tai žino visi vaikai, tačiau kai tėvai pasako, kad reikia mokytis, nes nepateksi į gerą universitetą, dirbsi šlavėju, dauguma susigriebia ir mokosi. Aišku, klaidų kartais pasitaiko, bet jei nebūna ra kur tobulėti. O tobulėti reikia. Mokomės visur, visada ir visko: draugystės, drausmės, tik iš šių dalykų, kitaip nei iš matematikos, negauname pažymių. Gauname draugus, simpatijas ir priešus.

Ech, tas smagus plepėjimas per pamokas...Tai labai smagu, bet... turbūt reiktų klausyti, ką kalba mokytojas? Taip taip taip, bet kas gi nori mokytis, kai galima aptarti, kas kaip apsirengęs, kas vakar įvyko per krepšinio treniruotę ir taip toliau? Atsakymas beveik niekas. Kodėl taip yra?

Kai mokytojas ką nors įdomaus pasakoja, norisi klausyti, o ne plepėti. Galime palyginti du mokytojus: vienas reikalauja mintinai mokytis datas, o štai kitas liepia užversti vadovėlius ir pasakoja apie garsų prancūzų karvedį Napoleoną.

Visi užmiršta pašnekesius ir tyliai klausosi, įsivaizduoja karus. Kaip jums atrodo, kuris mokytojas pelno daugiau simpatijų? Tiesiog savaime peršasi išvada, kad kai kurie mokytojai nuobodūs. "O gal ir ne, supraskime ir juos: mums septynios skirtingos pamokos jau siaubas, o jiems? Per dieną ateina penkios skirtingos klasės, kiekvienai reikia pasakoti vis apie kitką, natūralu, kad mokytojai kartais būna pikti, aprėkia.

Brangieji mokytojai, sudarykime sandėrį: mes pasistengsim Jūsų nenervinti (bent pabandysim), o Jūs nepykite taip labai, kai mes truputėlį patriukšmausime.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt