Lietuviškas paradoksas

"Ji (mokykla) kryptingai puoselėja žmogaus savigarbą ir orumą, brandina vaikų ir jaunuolių supratimą, kad jie pašaukti ir gebantys savarankiškai ir atsakingai kiekvienas savo gyvenimą kurti, remdamiesi kūrybiškai perimta įvairiopa tautos ir žmonijos patirtimi, grįsdami jį bendrosiomis žmogaus vertybėmis ir humanizmo principais."
Ši citata - ne futuristinės visuomenės aprašymas, o mokyklos tikslų nusakymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose. Tuo tarpu "Respublikoje" (2005 11 28) paskelbta informacija, jog grupė Seimo narių inicijuoja policijos postų steigimą bendrojo lavinimo mokyklose.
Taigi paradoksas: strimgalviais puolame į demokratinių valstybių glėbį, deklaruojame išpažįsta vakarietiškas vertybes, o tuo pat metu pirmą kartą Lietuvos istorijoje prabylame apie jėgos struktūrų būtinumą lietuviškoje mokykloje.

Valio: faktas įvardytas

Mes, švietimo darbuotojai, iš tiesų galime sveikinti Seimo narius, išdrįsusius viešai pareikšti, jog bendrojo lavinimo mokyklose vis labiau įsigali chuliganizmas, masiškai pažeidinėjamos mokinių teisės į saugias mokymosi sąlygas bei geros kokybės švietimą (LR švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktai).
Kad būtų aiškiau, kaip tai vyksta, susiraskime Švietimo įstatyme sąvoką "mokinys". Ji apibrėžta labai aiškiai: tai asmuo, kuris mokosi, o šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalis patikslina, jog mokinys privalo:
1. sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
2. stropiai mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius; 3. mokytis pagal privalomo švietimo programas iki 16 metų. Tad kaip įvardyti tuos, kurie sąmoningai nevykdo šių elementarių Švietimo įstatymo reikalavimų? Tarptautinių žodžių žodyne skaitome: tyčinis viešosios tvarkos pažeidimas, žmogaus orumo, jo darbo rezultatų niekinimas, rodantis visuomenės negerbimą, - chuliganizmas.

Vagia intelektą ir pinigus

Deja, realybė tokia: chuliganų visais laikais buvo, yra ir bus. Tragiška tai, kad jų skaičius mokyklose sparčiai didėja ir kad kasmet jų vis daugiau atsiranda žemesnėse klasėse.
Antras šios tragedijos aspektas yra tai, jog dėl chuliganų klasėje masiškai pažeidinėjama mokinių teisė į geros kokybės švietimą. Aritmetika čia paprasta: eilinis mokytojas, kariaudamas su keliais klasės chuliganais, praranda geriausiu atveju apie 10 minučių pamokos. Padauginkime iš pamokų skaičiaus per metus ir matysime, kad vienoje klasėje vėjais paleidžiama daugiau nei 200 darbo valandų per metus.
Akivaizdu, jog keli tokio tipo paaugliai masiškai vagia savo bendraamžių būsimą intelektą, švaisto svetimus pinigus, — nes mokinių tėvai, kompensuodami žinių spragas, priversti samdyti korepetitorius.

Kontrolierės užanty geriau nei Dievo...

To paties medalio kitą pusę pailiustruosiu pavyzdžiu. Prieš 4-5 metus garbaus amžiaus mokytoja ašarodama man skundėsi: "Ką man daryti'? Kai pareikalavau vieno mokinio netrukdyti dirbti, jis pavadino mane sena "kurva'". Tuomet mokytojos paklausiau: "Ar metrinę liniuotę klasėje turi? Reikėjo ją panaudoti, o aš tamstai būčiau pareiškęs padėką, kad sugebėjai apginti save ir klasės mokinius nuo chuligano". Dabar tokio patarimo mokytojui duoti nedrįstu, nes tiek visuomeninės, tiek valstybinės vaikų gynimo organizacijos ir mane, ir mokytoją gyvus sugraužtų.
Pastaruoju metu spaudoje plačiai nuskambėjo keli smurto prieš vaikus mokyklose atvejai. Tai iš tiesų nedaro garbės ugdymo įstaigoms, bet... švietimo sistemoje dirbu jau 40-tus metus, 12 metų dirbau švietimo skyriaus vedėju, todėl mano praktika turtinga įvairiausių situacijų. Tačiau per visą šį laiką nesutikau nė vieno pedagogo, kuris tik dėl sadistinių polinkių ar asmeninio malonumo pakeltų ranką prieš vaikus (o tokių, kuriuos vaikai tiesiogine prasme stumdė, deja, teko sutikti). Net iš publikacijų buvo aišku, kad pagarsintais atvejais vyko konfliktai, o konflikte visada dalyvauja abi pusės, tad loginis sprendimas privalėjo būti toks: nuodugniai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes bei teisiškai, pagal įstatymus, įvertinti visus konflikto dalyvius, — kadangi įstatymas vienodai traktuoja mokinių, jų tėvų bei mokytojų teises, pareigas ir atsakomybę. Todėl didžiai nustebino vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareiškimas spaudoje, jog "duotas nurodymas atleisti mokytoją". Taip sakant, prokuratūra, advokatūra ir teismas viename asmenyje. ..

Iškalbingi fakteliai

Bet gyvenimas diktuoja savo taisykles. Štai gretimos mokyklos direktorius prieš porą metų atleido mokytoją, pakėlusį ranką prieš mergaitę, o Aukščiausiasis Teismas grąžino jį į darbą, — esą bausmė buvusi neadekvati pražangai. Mokyklai teko gerokai pakratyti savo apytuštę kasą, išmokant kompensaciją už pusantrų metų priverstinę prastovą. Kaip matome, konflikte su mokiniu mokytojas tik ypatingais atvejais gali tikėtis objektyvaus veiksmu įvertinimo, bet grįžkime prie pagrindinės temos - chuliganizmo mokykloje. Ką gi turi daryti moteris mokytoja, kada 14-metis chuliganas (sąmoningai nevadinu mokiniu) pasiūlo jai kai ką "pačiupinėti"'? Teoriškai turėtume kreiptis į teisėsaugos institucijas. Bet kuris gi pedagogas pradės bylinėtis su mažamečiu snargliumi, iš anksto žinodamas, kad šiam nieko nebus? Geriausiu atveju tėvai sumokės baudą, kuri iš esmes lygi duodamiems kišenpinigiams. Faktas. Cituoju apylinkes teismo 2005 m. lapkričio 25 dienos nutarimą: ".. .D.M. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos ATPK181 str. 2 d., ir skirti jai 30.00 (trisdešimties litų) baudą valstybei". Gražiausia tai, kad tą pačią savaitę, kai buvo rašomas šis nutarimas, buvo "nureketuota" antros klases mokinė—iš jos atimta 30,00 litų. Kitaip tariant, šeimos prarastos lėšos buvo kompensuotos.

Absurdo logika

Lapkričio mėnesio pabaigoje antrą kartą per 15 metų mokykla kreipėsi i rajono vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydama leisti išbraukti iš mokinių sąrašų du 16 metų neturinčius chuliganus. Didesnė tikimybe, jog atsakymas bus neigiamas, nes šios tarnybos vadovaujasi Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 punktu: "Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba, gali būti pašalintas iš valstybės ar savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos vadovas kartu su mokyklos steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) dalyvaujant, perkelia mokinį į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę". Mano pajuodintos eilutės žmoniška kalba reiškia, kad besišvaistantis peiliu ar kitaip normalius mokinius žalojantis chuliganas geriausiu atveju bus nusiųstas į kitą mokyklą.
Kitados šalyje veikė specialiosios mokyklos tokio charakterio paaugliams, - galbūt jie ir ten žalojo vienas kitą. Dabar jiems įstatymu įteisinta galimybė terorizuoti, fiziškai ir moraliai žaloti tūkstančius moksleivių bendrojo lavinimo mokyklose. Absurdo logika.