Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai patiria smurto ir patys smurtauja daugiau nei kitų tyrime dalyvavusių šalių vaikai. Įvairios organizacijos, kurios rūpinasi vaikų psichine sveikata, atkreipia dėmesį į šį faktą. Šiemet ypatingas dėmesys kreipiamas į vaikų tarpusavio smurtą mokyklose ir už mokyklos ribų.

Ypatingai tarp vaikų paplitusi smurto forma - priekabiavimas. Jis pasireiškia tyčiniu, pasikartojančių agresyviu elgesiu, nukreiptu į silpnesnį vaiką su tikslu sukelti jam skausmą - fizinį ar emocinį. Vaikai prasivardžiuoja, erzina, grasina, mušasi, stumdosi, apkalbinėja, ignoruoja, užrašo piktus ir žiaurius užrašus apie kitus vaikus, gadina daiktus, atima daiktus ir pinigus.

Druskininkų pedagoginė psichologinė tarnyba organizavo mokytojų, tėvų, mokinių, vaikų teisių apsaugos tarnybos, policijos atstovų diskusiją smurto tema. Buvo diskutuojama apie smurto pasireiškimus mūsų mokyklose. Diskusijos dalyviai išreiškė nuomonę, kad šia tema reikia kalbėti, nes smurto prieš vaikus ir tarp vaikų atvejų yra pakankamai daug. Diskusija buvo pratęsta tiesioginėje diskusijų laidoje per Druskininkų miesto televiziją.
Pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su Atgimimo ir Dailės mokyklomis organizavo vaikų akciją, kuri pritraukė gyventojų dėmesį spalvingomis gėlėmis ir vaikų raginimu pasižadėti nesmurtauti. Buvo suorganizuota diskusija tėvams. Kova už saugesnį vaiko gyvenimą, vaiko gyvenimą be smurto prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Svarbu keisti nuostatą, kad smurtas yra normalus reiškinys ir kovoti prieš jį beprasmiška.

Į pedagoginę psichologinę tarnybą ateina gana daug vaikų, kurie kenčia nuo įvairių emocinių problemų, baimių, kurie blogai elgiasi. Smurtas, žeminimas, priekabiavimas - dažna vaiko emocinio sutrikimo priežastis. Laikas sugriauti visuomenėje egzistuojančius mitus, kad tyčiojimasis yra normalus reiškinys, kad kiekvienas turi išmokti pakovoti už save ir nedidelė smurto dozė yra naudinga, ji tik užgrūdina, kad skųstis visada yra negražu ir kad skundikų niekas nemėgsta.

Ne visi vaikai, gavę taip vadinamą "nedidelę smurto dozę", sugeba toliau normaliai gyventi, ne visi yra tokie stiprūs, kad galėtų nekreipti dėmesio. Yra vaikų, kuriems būtina padėti ir vaikas turi žinoti, kad jis gali ieškoti pagalbos ir užtarimo pas žmogų, kuriuo labiausia pasitiki - tai yra pas tėvus.
Smurtas visada gimdo smurtą, norą priešintis ir kovoti. Jeigu skriaudikas yra stipresnis ir jam priešintis neįmanoma, dažniausia pyktis perkeliamas į kitą asmenį (nukenčia jaunesni ir silpnesni), kartais pyktis atidedamas ateičiai (užaugsiu, tada aš jums parodysiu), kartais nukreipiamas į daiktus (gadinama, laužoma), o kraštutiniu atveju vaikas agresiją nukreipia į save.

Gegužės mėnesio akcijų tikslas buvo dar kartą paraginti spręsti iškilusias problemas ne smūgiu ar skaudžiu, žeminančiu žodžiu, o tarpusavio supratimu, konstruktyviom diskusijom, geranoriškumu. Turime mokytis kalbėti vienas su kitu, girdėti vienas kitą, suprasti ir apsaugoti bei užtarti tą, kuris silpnas.