Gegužė tradiciškai skelbiama mėnesiu be smurto prieš vaikus. Taip pat tradiciškai organizuojami šiai akcijai skirti renginiai, kurie dažniausiai lieka "duokle formalizmo dievui". Smurto problema Lietuvoje yra visuotinė; pagal mūsų tėvų ir senelių išmanymą, vaiko be diržiuko neišauklėsi. Būna, kai ir suaugusiam žmogui išeina tik "į sveikatą" šonų aplamdymas. Šiuolaikinėje visuomenėje šie gyvulių dresūrai tapatūs būdai atmetami, tačiau praktiškai nelabai kas keičiasi - kaip ir "diedovščina" kariuomenėje. Kur kas paprasčiau "stuktelėti" negu tikinėti ir įrodinėti, kad vaikas ar pilietis būtų geras.

Gegužės 18 d. savivaldybės salėje surengtos diskusijos "Smurto problema Skuodo rajone" dalyvius su tikruoju žydinčiu pavasariu pasveikino rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Zita Lenkienė. Pripažinusi, jog tema ne itin pavasariška, ji paragino išsakyti nuomones. Pirmasis kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Paulikas. Ko gero, šis pasisakymas diskusijoje - vienintelis toks konkretus ir tikrai diskusinis. Paliesta labai aktuali paauglių daromos žalos problema. Prieš pora metų Skuodo seniūnas J. Tumosas per mūsų laikraštį netgi kvietė tų "razbaininkų" atstovus pokalbiui, prašydamas išsakyti savo norus ir paaiškinti, kuo jie nepatenkinti. Jokios reakcijos nesulaukta. Toliau daužomi šviestuvai parkelyje, niokojamas fontanas ir t.t. A. Paulikas priminė negražų, gėdingą atvejį - vagystes iš motobolo klubo. Vagiama iš savo draugų, bendraamžių, kurie atkakliai treniruojasi ir net maskviečius sugebėjo įveikti, tapdami turnyro nugalėtojais. Pavojingai išdykaujama higienos ir sveikatingumo centre, laužomas treniruoklių salės inventorius. Todėl svarstoma, ar nereikėtų sudarinėti "juodųjų sąrašų" - ten patekusieji nebebūtų į centrą įleidžiami iš viso. Suprantama, taip elgiasi tik dalis paauglių. A. Paulikas kalbėjo ir apie pozityvios veiklos pavyzdžius mokyklose.
Administracijos direktorius akcentavo viešnagės Lenkijoje metu pastebėtą faktą: ten nėra nei senelių, nei vaikų namų; lenkai neįsivaizduoja, kaip galima nepasirūpinti savo vaikais ar seneliais. Vien mūsų rajone - dveji senelių namai, ir jų nepakanka: dalis senukų išvežama į Padvarius, Klaipėdą. Vaikų gimsta nedaug, bet turim apie 100 įvaikintų. A. Paulikas pabrėžė išskirtinį šeimos vaidmenį: mokykla atlieka savo funkcijas, o atsakomybė už vaiko priežiūrą ir auklėjimą turi tekti šeimai. Taip yra visur. Mūsų paaugliai vidurnaktį maklinėja aplink "Toraną", bastosi gatvėmis. Daug pastangų deda mokykla, padeda savivaldybė - nemokamai maitina, paveža iki mokyklos, tėvams išmoka pašalpas. Kodėl vaikams leidžiama bastytis naktimis? Direktorius užsiminė apie galimybę kreiptis į Tarybą, kad būtų apribotas paauglių trankymasis mieste vakarais.

Deja, administracijos direktoriaus niekas nepalaikė, šios problemos "nuslydo" paviršium, ir renginys įgijo formalaus susitikimo pobūdį. Direktoriaus pavaduotojas E. Razgus daug dėmesio skyrė teorijai; su teorija nepasiginčysi. Tačiau pasakyta ir kai kas svarbaus. Pas mus trūksta psichologinės pagalbos ir net noro ja naudotis; dalelytė "psich" visus baido. Pagal statistiką Lietuvoje vienam psichologui tenka... 2400 vaikų. Visuomenės nuotaikas neigiamai paveikė apie 1992 m. įsigalėjusi manija "perku - parduodu", kuri pasibaigė su didžiųjų prekybos centrų atsiradimu. Žmonės liko "ant ledo" - pikti, viskuo nepatenkinti. Analogišką situaciją galima pranašauti ir pasibaigus "uždarbiavimo" užsieniuose vajui. Jauni žmonės liks be išsilavinimo ir pagrindo po kojom; dabar jų "pagrindas" - tik tas laikinas uždarbis.

Akivaizdu, jog ekonominis ir socialinis chaosas šalyje neprisideda prie "tvarkos" žmonių santykiuose. Daugelis tėvų šiandien sako ir patys tikį, jog vaiką auklėti privalo mokykla. Tai didelė nesąmonė; taip vaikai paliekami vieni ir savo problemas sprendžia kaip išmano. Keletas socialinių pedagogų rajone nieko nelemia, nors dirba jie daug ir net kai kurių rezultatų pasiekia.

Policijos komisariato VTS Prevencijos poskyrio Nepilnamečių reikalų pareigūnų grupės specialistas Stasys Galdikas pateikė nepilnamečių nusikalstamumo rajone statistinius duomenis. Jie nėra bauginantys, tačiau visi žino, jog tai - tik "aisbergo viršūnė", t. y. registruotos, akivaizdžios veikos; daug "razbaininkų" džiaugiasi nebaudžiamumu arba išsisuka labai lengvai. S. Galdikas pabrėžė šeimos vaidmenį: "Jei tėvai nenori - nieko nebus".

Kalbėjo Skuodo vaikų lopšelio - darželio specialiojo ugdymo vadovė Daiva Mamonovienė, Bartuvos vidurinės mokyklos ir Pr. Žadeikio gimnazijos socialinės pedagogės Regina Jonaitienė ir Ingrida Momkienė. Taisyklė tokia: jei vaikas patiria smurtą ir prievartą šeimoje, gatvėje ar mokykloje, jis ir pats linkęs smurtauti. Ko gero, neteisus rusų rašytojo M. Gorkio senelis, kiekvieną savaitę "profilaktiškai" užmerkdavęs rykštes vaikams "auklėti". Rusijos parlamento peštukas V. Žirinovskis taip pat yra kalbėjęs apie "sunkią vaikystę"; todėl jis piktas ir agresyvus. Gimnazijos socialinės pedagogės I. Momkienės pateikta statistika rodo, jog ta "sunki vaikystė" - kasdienybė ne vienam mokiniui (buvo anketuojami 3-10 klasių moksleiviai). Gal dabar laikai "subtilesni", kadangi populiariausias - ne fizinis, o psichologinis smurtas (apie 40 vaikų prisipažino jį patiria). Į anketos klausimą, ar patiria smurtą šeimoje, visai neatsakė net 32,5 proc. mergaičių. Galima daryti prielaidą apie "paslėptus" smurto atvejus. Daugelis vaikų nėra linkę tuo "girtis". Bartuvos vidurinės mokyklos socialinė pedagogė R. Jonaitienė pažymėjo, kad net 7 iš 10 mokinių Lietuvoje patiria prievartą ir smurtą.

Kalbėjo ir mokinių atstovai, tik jų pasisakymai lėkštoki ir "valdiški". Dar vienas įdomus momentas: 75 proc. apklaustų mokytojų pastebi smurto atvejus; vadinasi, likusieji nieko nepastebi. Keista.

Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Galdikas pakalbėjo apie teisinę atsakomybę. Patys mokiniai kartais smurtu palaiko žaidybines situacijas, elementarius paišdykavimus. Tėvų taikomų fizinių bausmių (kai kitaip nebeįmanoma susišnekėti) irgi nereikėtų laikyti smurtu. Aišku, kai kurie vaikai turi savo požiūrį: net atkaklesnį paraginimą eiti į mokyklą jie laiko psichologiniu smurtu ar priekabiavimu...

Problema sudėtinga ir labai įvairiai apibrėžiama. Gal todėl ir diskusija nekilo. Kiekvienas viduje turi savo tiesą ir ja vadovaujasi. Sakoma, jog norint išgyvendinti reiškinį būtina žinoti jo priežastis. Šiame kontekste šį tą pasakyti galėtų praėjusią savaitę Ylakiuose lankęsis Kauno Kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas. Anot profesoriaus, žmogus yra pernelyg sudėtinga būtybė, kad būtų galima nustatyti jo poelgių priežastis. Jų be galo daug ir jos labai įvairios, kartais - individualios. Taigi priežasčių niekada nesužinosim. Vadinasi, ir problemos neišspręsim. Tačiau kovoti su šiom blogybėm reikia, ir panašūs susirinkimai bei pokalbiai - ne pati blogiausia tos kovos forma.