Naujienos
  Tyrimai
  Išgirsk vaiką
  Renginiai
  Pranešimai spaudai
  Vaikų linija žiniasklaidoje
  Vaikams ir paaugliams
  Diskusijos
  Apie Vaikų liniją
  Nuotraukos
  Kampanija BE PATYČIŲ
     Senesnė informacija
     Savaitė BE PATYČIŲ
     Pagalba suaugusiems
     Draugystės karnavalas
     Apyrankės "Be patyčių"
     Kuriame mokyklą be patyčių
     Patyčios - kas tai?
     Tėvams
     Vaikams
     Mokykloms
     Patyčių prevencijos programa Pilaitės vidurinėje mokykloje
     Naudinga literatūra apie smurto ir patyčių prevenciją
     Naudingos interneto svetainės apie patyčias ir jų prevenciją
     Filmai apie patyčias ir jų prevenciją
  Apie sunkumus
  Skaitiniai
  Savanoriams
  Kviečiame paremti
  Rėmėjai
  Draugai
  Leidiniai
  Atsiliepimai
  Naudingos nuorodos
  Kontaktai


Bėgte nuo problemų, Kauno diena, p. 11, 12

Autorius: Karolina Marcinkevičiūtė, data: 2006 10 13
Tiražas: 37840; Rubrika: Čia ir dabar

Nuolatinę įtampą mokyklose patiriantys moksleiviai išeities ieško pakeisdami mokymo įstaigą

Retas moksleivis kasdien į mokyklą eina su šypsena ir su nekantrumu laukia pamokų pradžios. Daugeliui jaunuolių mokykla - kasdienė katorga. Tačiau ką daryti, jei žinai, kad taip blogai tik toje mokykloje, kurioje tu mokaisi, kad kitur taip nėra, juolab jei to blogio priežastys - ne vien pamokos, bet ir "užsisėdę" mokytojai, kerštaujantys draugai? Ką daryti: laukti geresnių laikų ir tikėtis, jog viskas susitvarkys ar imtis ryžtingų veiksmų ir keisti mokyklą?

Nesigaili išėjusi

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje besimokanti Dominyka Tamošaitytė nesigaili paskutiniaisiais metais pakeitusi mokyklą. Pasak merginos, jaučiant nuolatinę įtampą susikaupti mokslams yra labai sunku. "Nuo penktos klasės mokiausi Kauno "Saulės" gimnazijoje. Dabar prisiminus savo senąją mokyklą nejaučiu jokios nostalgijos. Nuolat patirdavau spaudimą iš mokytojų pusės. Nemokėjau matematikos, o "Saulės" gimnazijoje ji dėstoma sustiprintai.

Baimė eiti į matematikos pamoką, pasakyti neteisingą atsakymą mane lydėjo nuolat. Negi gali ramiai žengti į klasę, kuomet mokytojas turi išankstinį nusistatymą ir dar neparašius kontrolinio darbo jau žino, kad gausi dvejetą, -svarstė abiturientė. - Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė vos tik pravėrus naujosios savo mokyklos duris. Žinojau, kad blogiau nebebus. Pažymiai kasdien vis blogėjo. Nebeliko jokio noro toliau tęsti mokslus. Taigi baigusi vienuoliktą klasę išėjau mokytis į kitą mokyklą. Labai bijojau būti naujoke, tačiau nebeturėjau ko prarasti. Man pasisekė, kad patekau į draugišką klasę. Visi bendramoksliai bei auklėtoja labai geranoriškai padėjo priprasti prie naujos aplinkos", - kalbėjo D. Tamošaitytė. Pasak Dominykos, pakeitus aplinką, pagerėjo ir jos pažymiai. "Dabar net ir matematiką suprantu. Čia kitoks požiūris į mokslą. Tau reikia - tu ir mokaisi. Taigi ne dėl mokyklos vardo, o dėl savęs dabar stengiuosi mokytis. Ir kitiems moksleiviams patarčiau nebijoti keisti mokyklų, nedelsti ir nelaukti, kol situacija dar labiau komplikuosis ", - sakė septyniolikmetė D. Tamošaitytė.

Geriau pakentėti

Pasak Tytuvėnų gimnazijoje besimokančios septyniolikmetės Sandros Brazauskaitės, paskutiniais mokslo metais keisti mokyklą - neprotingas žingsnis. "Dvyliktoje klasėje geriau pakentėti, nei bėgti į kitą mokymo įstaigą. Juk tai patys svarbiausi metai. Tačiau, kita vertus, įtampa gali labai pakenkti mokslams. Daugeliui mano bendraamžių ėjimas į pamokas - kasdienė kančia. Tai natūralu, juk mokyklos, kuriose tvarka labai griežta ir varžoma mokinių laisvė, verčia jaunus žmones maištauti. Mokytojai taip pat neturėtų jaustis viršesni už mokinius", - samprotavo abiturientė.

Susirgo depresija

"Mokiausi gimnazijoje, o mano pažymiai nebuvo labai geri. Dažnai konfliktuodavau su auklėtoja, kitais mokytojais. Ne vieną kartą man grėsė pašalinimas iš mokyklos. Taigi ilgai nedelsusi išėjau pati", - pokalbį pradėjo Austėja (vardas pakeistas). Mergina pasakojo, kad konfliktai su auklėtoja dažniausiai kildavo ne dėl mokslų. "Savo buvusios auklėtojos elgesio humanišku ar diskretišku tikrai nepavadinčiau. Ji jautė man antipatiją ir nevengė to demonstruoti visų akivaizdoje: rašydavo mažesnius pažymius, pamokų metu tyčiodavosi, rėkdavo ir pikčiausia, jog tai ji darydavo be jokio preteksto. Nešiojau mokyklos uniformą, stengiausi išvengti konfliktų, tačiau viskas buvo veltui. Netrukus susirgau sunkios formos depresija. Daktarė paskyrė antidepresantų, kuriuos privalėjau nuolat gerti, kad liga neprogresuotų. Tuomet nebeturėjau visiškai jokio noro eiti į mokyklą, o apie namų darbus ar ruošimąsi keliamiesiems egzaminams negalėjau nė pagalvoti", -prisiminė septyniolikmetė moksleivė. "Dar visai neseniai pradėjau mokytis naujoje mokykloje. Čia jaučiuosi išties geriau, tačiau pasikeitė ne viskas. Nebejaučiu tos slogios atmosferos, nebebijau eiti į pamokas. Manau, jog tikrai nevertėjo delsti" , - kalbėjo Austėja.

Norėjo griežtesnės tvarkos

Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktoje klasėje besimokanti Ieva Dubinskaitė pasakojo, kad pakeisti mokyklą ryžosi norėdama mokytis aplinkoje, kurioje mokiniai vertinami griežčiau. "Visuomet norėjau mokytis gimnazijoje. Senojoje mano mokykloje norintieji mokytis buvo nevertinami, iš jų tyčiodavosi. Čia viskas kitaip. Džiaugiuosi, kad ryžausi palikti senąją mokyklą, nors pažymiai smarkiai pablogėjo", - sakė I.Dubinskaitė. "Tiesiog norėjau pakeisti aplinką, daugiau išmokti, siekti geresnių mokymosi rezultatų. Perėjus mokytis į gimnaziją, pagerėjo mano pažymiai, požiūris į mokslą. Labai svarbu ir tai, jog mama palaikė mano apsisprendimą pakeisti mokyklą, neprieštaravo mano pasirinkimui", - kalbėjo Kauno Maironio gimnazijos auklėtinė Ineta Tarcijonaitė.
Svarbiausia –humaniškumas

Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Alina Gutauskienė mus tikino, kad kiekvienas mokytojas privalo būti humaniškas ir visuomet tolerantiškai išklausyti moksleivių nuomonę, į ją atsižvelgti. "Jei pati turėčiau mokyklinio amžiaus vaikų, ieškočiau mokyklos, kurioje jie gerai jaustųsi, galėtų save realizuoti, siekti aukštų mokymosi rezultatų", - sakė A. Gutauskienė. "Pastaruoju metu pastebėjau, kad daugelis moksleivių išvyksta su tėvais gyventi bei dirbti į užsienį. Nedaug mokinių ryžtasi keisti mokyklas dėl netinkamos atmosferos, konfliktų su bendramoksliais bei mokytojais. Žinoma, kai kurie gimnazistai pripažįsta, jog gimnazijoje mokytis jiems per sunku ir dėl per didelio krūvio yra priversti ją palikti", - kalbėjo Kauno Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė.

Nieko negirdėjo

Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė teigė, kad problema, kuomet moksleiviai, patyrę įtampą, mokytojų pažeminimą bei bendraamžių patyčias, būna priversti palikti mokyklas, paprasčiausiai neegzistuoja. "Kai baigęs pagrindinę ar pradinę mokyklą moksleivis pereina į kitą, atitinkančią jo poreikius mokymo įstaigą, - tai visiškai natūralu. Tačiau apie tai, kad dėl įvairių kitų priežasčių mokiniai būtų priversti keisti mokyklas, dar neteko girdėti. Nėra atliekami jokie oficialūs tyrimai", - sakė L. Žadeikaitė.


Naujienų prenumerata

El. paštas







Sprendimas: ivc.lt