Nepilnamečių reikalų specialistai siūlo smurtavimo priežasčių pirmiausia ieškoti šeimose

Per pastarąsias dvi savaites jau antrąkart Palangą sukrėtė smurto mokykloje atvejis. Šįkart - jau "Baltijos" vidurinėje mokykloje: trylikametei buvo trenkta per veidą ir padegti plaukai. Kol švietimo įstaigų vadovai tvirtina, kad tai tik išpūstas burbulas, ar kratosi atsakomybės, specialistai teigia - problema didžiulė.

Problemos nėra

Kaip teigė incidentą "Baltijos" vidurinėje tyręs direktoriaus pavaduotojas Dainius Navickas, tai tik paaugliškas tarpusavio konfliktas. Mokykloje toks įvykis — pirmas, panašių problemų įprastai nėra. Anot pavaduotojo, incidente dalyvavusios septintokės — ramios ir geros. Mergaitės plaukai, anot jo, net nebuvo deginti — todėl problema yra perdėta. Pagal kompetenciją ištyręs įvykį, D.Navickas medžiagą atidavė Nepilnamečių inspekcijai. Tačiau ir jos atstovai, anot pašnekovo, buvo iškviesti tik pagąsdinti mergaites — didelės problemos čia neįžvelgia. Panašios nuomonės buvo ir mokyklos direktorius Arvydas Kniukšta, jis įvykį pavadino "išpūstu burbulu".

Pradėtas tyrimas

Kaip teigė Nepilnamečių reikalų inspekcijos vadovė Genovaitė Jociuvienė, dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus aiškinamasi dėl incidento aplinkybių. Po įvykio į mokyklą buvo sukviesti mergaičių tėvai, nukentėjusios tėvas parašė pareiškimą tyrimui pradėti. Dabar jau žinoma, kad į klasę atėjusios dvi bendraamžės nuskriaudė paauglę: viena dukart trenkė į veidą delnu, kita, - matyt, specialiai bendramokslei pagąsdinti pasiskolintu žiebtuvėliu padegė plaukus. Mergaitė psichologinį spaudimą juto jau visą savaitę, tačiau, anot G. Jociuvienės, tikrai negalėjo jo provokuoti — buvo rami, lėtesnio būdo, smulkaus sudėjimo, silpnesnė. Kita pusė tvirtina kitaip: esą vieną iš kaltinamųjų valgykloje pastūmė pati nukentėjusioji.

Linkę kaltinti kitus

Anot G. Jociuvienės, tėvai linkę užstoti nusikalstama veikla užsiimančias atžalas. Kaip teigė nepilnamečių reikalų specialistė, jau tampa tradicija, kad suaugusieji, vietoj to, kad užsiimtų savo vaikų auklėjimu, kaltina kitus: bendraklasius, mokytojus, mokyklos vadovybę. Taip problema yra nesprendžiama ten, kur pirmiausia turėtų būti susirūpinta.

Ieškos priežasčių

"Baltijos" vidurinės mokyklos psichologė Anželika Korolenko apie incidentą tesužinojo antradienį, nes įstaigoje dirba puse etato. Dabar jau numatyti pirmieji įvykyje dalyvavusių paauglių susitikimai su ja ir socialine pedagoge. Deja, kaip teigė A. Korolenko, jie taip ir gali likti paskutinieji, nes be tėvų sutikimo lankytis pas psichologą nepilnamečiai negali. Per pirmąjį susitikimą tiek psichologė, tiek socialinė pedagogė gali pateikti asmeninę nuomonę - preliminarią incidento priežastį. Psichologė bandys kontaktuoti su tėvais ir pasiūlyti daugiau vizitų, nes per vieną susitikimą daug pasiekti neįmanoma.

Vis dar stereotipai

A. Korolenko tvirtino, kad sulaukia nemažai geranoriškumo iš tėvų — ypač, jei ir jų atžalos nori kvalifikuoto patarėjo sprendžiant asmenines problemas. Vis dėlto būna ir tokių atvejų, kai auklėtoja nusiunčia vaiką pas psichologą, o šis arba jo tėvai kategoriškai atsisako konsultacijų. Dėl to, anot A. Korolenko, kaltas stereotipinis pasenęs požiūris, kad psichologas — arba baudėjas, arba burtininkas. Vis dar manoma, kad į psichologus kreipiasi tik ligoniai. Vadovaujantis tokiu požiūriu, užkertamas kelias vaikui suteikti pagalbą, o psichologas lieka beginklis.

Nėra iš niekur

Anot A. Korolenko, smurtas mokykloje bet kokiu atveju nėra normalu. Vis dėlto neretai tai tampa tendencija — neprižiūrimi, dėmesio negaunantys, tėvams neįdomūs vaikai namuose besikaupiantį pyktį išlieja savais būdais. "Toks veiksmas negimė iš karto", - gilesnių konflikto priežasčių ieškoti skatino psichologė. Ir šis įvykis tarsi patvirtina taisyklę - viena įvykio kaltinamųjų šiuo metu auga be abiejų tėvų, o jos globa patikėta močiutei ar tetoms. Nukentėjusioji atvirkščiai — iš vadinamosios pilnos šeimos, protinga, tad, matyt, dėl to ir sulaukė pykčio.

Ieškos sprendimų

Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė vakar laikraščiui teigė eisianti į "Baltijos" vidurinę mokyklą aiškintis incidento, lankysis ir V.Jurgučio mokykloje, kur tirs smurto atvejį. Tad komentuoti situacijos ji dar negalėjo. Anot jos, bus ieškoma problemos sprendimo būdų, manoma dirbti išvien su Švietimo skyriumi, juolab kad moksleivių tarpusavio santykių klausimas šiomis dienomis tapo aktualus visoje Lietuvoje. "Reikia ieškoti priežasčių, kodėl mokykloje tampa nesaugu", - problemos aktualumą pabrėžė pašnekovė.

Ne pirmas

Panašus atvejis buvo ir prieš porą savaičių V.Jurgučio mokykloje — tuomet bendraklasiai suspardė mergaitę. Jai diagnozuoti dešinio klubkaulio lūžiai ir raumens plyšimas, patirtas, matyt, nuo spyrių į sėdmenis. Iki sužalojimo mergaitė patyrė patyčias, buvo tąsoma už kasų. Dėl paauglių smurtavimo vyksta ikiteisminis tyrimas.

Užsiima prevencija

V.Jurgučio vidurinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė teigė, kad tai tik pavienis atvejis, ir įstaigos atsakomybės už šį įvykį neįžvelgė. "Žinoma, mokykla nėra už smurtą", - teigė mokyklos direktorė. Anot jos, yra kalbama su vaikais, organizuojami prevenciniai renginiai. Ji tikisi, kad mokyklą sukrėtęs įvykis bus pirmas ir paskutinis, o vaikai jau "pasimokę".

Nėra psichologo

Nors, kaip rodo nepilnamečių smurto atvejai, psichologinė pagalba vaikams yra būtina, psichologai dirba tik trijose pagrindinėse mokyklose.
Ikimokyklinukams ar pradinukams pagalbą teikia Pagalbos mokiniui, mokytojams ir mokyklai centras, kuriame puse etato dirba tik viena psichologė. Šios įstaigos direktorė Vilma Želvienė pripažįsta, kad vien centro veiklos nepakanka spręsti Palangos vaikų problemas, juolab kad jo veikla labiau orientuota į mokymosi problemas. Psichologinius sunkumus, anot V.Želvienės, gali geriau padėti įveikti vietos - mokyklos -psichologas, todėl labai svarbu, kad nors puse etato dirbtų specialistai ir ikimokyklinėse bei pradinėse įstaigose. Čia pedagogas negali būti ir mokytojas, ir psichologinių bei socialinių problemų sprendėjas.

Pasekmės – smurtas

Svarbu, kad tokiu atveju pagalbos reikia ne tik vaikams, bet ir visai šeimai. Ženkliam rezultatui pasiekti, anot V.Želvienės, reikia maždaug dešimties konsultacijų. Deja, jos ne visiems atrodo svarbios. To, kad kvalifikuota pagalba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra suteikiama, pasekmėmis V.Želvienė įvardijo smurto protrūkius tiek Palangos mokyklose, tiek plačiai išgarsėjusį įvykį Vilniaus "Volungės" mokykloje.