Pastaruoju metu vis dažniau pradedama kalbėti apie tyčiojimosi problemą mokyklose. Problemos aktualumą atskleidžia ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 1998 m. Pasaulio šalyse atlikti tyrimai. Tyrimų rezultatai parodė, kad beveik 14 proc. Lietuvos mokyklų moksleivių per savaitę dažniausiai patiria bendraamžių priekabes ir tyčiojimąsi.

Kas tai yra? Tyčiojimasis tai tyčinis, pasikartojantis agresyvus bendraamžių elgesys, nukreiptas į silpnesnį vaiką, siekiant sukelti jam fizinį arba emocinį skausmą arba tai apgalvotas, sąmoningas troškimas įskaudinti kitą asmenį, taip sureikšminant patį save. Tyčiojimosi situacijoje yra išskiriami du vaidmenys: priekabiautojo ir aukos. Asmenybės vaidmenų priekabiavimo situacijoje formavimąsi lemia antrinė grupė - klasė. Tai, kaip susiformuos asmenybės samprata apie socialinius vaidmenis, priklauso nuo klasėje vyraujančių nuostatų, vertybių ir statuso siekimo būdų. Didelę savo gyvenimo dalį žmogus praleidžia mokydamasis įvairiose švietimo ir ugdymo institucijose. Jose yra sudaromos formalios grupės, kurių nariais tampa kiekviena asmenybė.

Vaikams, tapusiems tyčiojimosi aukomis sudėtinga pakelti savo statusą ne tik dėl savo asmeninių savybių, bet ir dėl grupės nuostatų, požiūrio į auką ar į priekabiautoją. Kitoks elgesys, išskyrus agresiją, grupės nariams yra nepriimtinas. Dažniausiai tiek aukos, tiek priekabiautojai turi žemą statusą grupėje, todėl jie tampa atstumtaisiais grupės nariais, nes atlikti šiuos vaidmenis grupėje neturima tinkamų bendravimo įgūdžių.

Pripažinimas grupėje svarbus kiekvienam žmogui, tačiau ne visada žmogus gali jį pasiekti, nes trūksta socialinių įgūdžių. Ypač daug problemų išryškėja, kai vaikai po pradinių klasių ateina į didesnę mokyklą, kurioje jiems skiriama ne tiek daug dėmesio, nes joje mokosi daugiau moksleivių. Atliekant praktiką tyčiojimosi problema labiausiai išryškėjo vienoje šeštojoje klasėje. Mokslo metų pabaigoje socialinė pedagogė valgykloje pastebėjo šios klasės moksleivę, šnekančią su savimi: kuri prisėsdavo tai prie vieno stalo, tai prie kito, tai pereidavo į kitą stalo pusę. Kaip vėliau buvo išsiaiškinta, ši mergaitė buvo klasės atstumtoji ir klasėje iš jos buvo tyčiojamasi. Tų pačių mokslo metų pabaigoje šios klasės moksleivio sesuo primušė kitą moksleivį (tos pačios klasės moksleivį), dėl to, jog pastarasis priekabiavo ir tyčiojosi iš jos brolio. Šioje klasėje tris mėnesius iš eilės nuolat vyko grupiniai užsiėmimai, kuriuose buvo ugdomi socialiniai įgūdžiai. Vaikai buvo mokomi, kaip elgtis, kai iš jų tyčiojasi bendraamžiai, kaip suvaldyti emocijas, kur kreiptis pagalbos ir t.t.

Tyčiojimasis palieka ilgalaikes pasekmes vaiko psichikoje. Vaikystėje patirtas tyčiojimasis gali būti susijęs su vyresniame amžiuje kylančiomis elgesio, bendravimo, emocinėmis problemomis, o priekabiautojai dažnai pasuka nusikalstamo elgesio keliu ir taip atsiduria įkalinimo įstaigose. Kai kurių priekabiavimo aukų sielvartas būna toks didelis, kad jie mato vienintelę išeitį iš tokios situacijos - savižudybe.