Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Salaševičiūtė konstatuoja, jog prasta vaikų padėtis Lietuvoje vis blogėja. Ji teigia, kad įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių pagal tris rodiklius: vaikų savižudybių, nepilnamečių nusikaltėlių skaičių ir tyčiojimosi iš vaikų bei jų žeminimo. Anot R. Šalaševičiūtės, dažnai viešumon iškylantys šiurpaus elgesio su vaikais atvejai - signalas, kad reikia nedelsiant spręsti įsisenėjusias problemas vaiko teisių apsaugos sistemoje.

Priežastis - didėjantis skurdas

"Vaikų padėtis Lietuvoje blogėja. Pirmiausia dėl to, kad, pagal visus statistinius rodiklius, kaime didėja skurdas ir rizikos šeimų skaičius. Šiais metais į socialinės rizikos sąrašą įrašyta 18 tūkst. šeimų, kuriose auga 37 tūkst. vaikų. Jie šiemet gali likti be tėvų priežiūros", - sakė R. Šalaševičiūtė. Ji įsitikinusi, kad tokioje aplinkoje augantiems vaikams vienintelis gelbėjimo ratas yra socialiniai darbuotojai. "Mano praktika rodo, kad daugelį šeimų drausmina socialinių darbuotojų apsilankymai ir patikrinimai. Vaikais atidžiau rūpinasi net visai prasigėrusios šeimos. Tėvai bijo tos priežiūros, todėl socialiniai darbuotojai galėtų išgelbėti daugelį atžalų. Juk retas vaikas nori patekti į globos namus - jis mieliau gyventų savo biologinėje šeimoje. Kita vertus, tokia prevencija padėtų taupyti ir valstybės lėšas", - sakė kontrolierė.

Nėra kam dirbti

Anot R. Šalaševičiūtės, pirmiausia reikia socialinių darbuotojų, kurie rūpintųsi tik vaikais. Dabar kiekvienoje savivaldybėje yra vaiko teisių apsaugos tarnybos, bet jose, neskaitant didžiųjų Lietuvos miestų, dirba nuo 2 iki 5 žmonių. "Žinoma, kad jie fiziškai negali susekti visų problemų. Padėtis kaimiškose vietovėse turėtų pagerėti, jei būtų daugiau socialinių darbuotojų, su vaikais dirbančių iš pašaukimo. Jeigu atsirastų tokių žmonių ir kitoks socialinio darbo su vaikais suvokimas, padėtis pradėtų keistis", - teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
R. Šalaševičiūtei nerimą kelia su vaikais dirbančių specialistų kvalifikacija. Lietuvoje vaikų apsaugos srityje dirba 240 darbuotojų. Tarp jų yra vienas psichologas, 3 teisininkai ir 83 socialiniai darbuotojai. Ji siūlo ieškoti jaunų specialistų ir mano, kad tokio pobūdžio socialinį darbą gali dirbti mokytojai. "Dėl mažėjančio gimstamumo pastaraisiais metais uždaroma nemažai kaimo mokyklų, be darbo lieka daug gerų pedagogų, kurių pašaukimas - dirbti su vaikais. Aš siūlyčiau tokius žmones įdarbinti socialiniais darbuotojais", - sakė R. Šalaševičiūtė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodo dar vieną problemą, kurią išsprendus vaikų socialinės apsaugos sistema veiktų sklandžiau. "Būtina labai įdėmiai peržiūrėti vaiko teisių apsaugos tarnybų bendruosius nuostatus ir atskirti administravimo funkcijas nuo socialinių paslaugų teikimo. Mes privalome apsispręsti, kas atstovaus vaikams teismuose. Kol kas tai pavesta vaiko teisių apsaugos tarnyboms. Bėda ta, kad socialiniai darbuotojai priversti sėdėti teismuose ir tiesioginėms jų funkcijoms atlikti nebelieka laiko. Tokią situaciją nurodė faktiškai visos savivaldybės", - teigė R. Šalaševičiūtė.

Griežta atsakomybė smurtautojams

Pranešimų apie smurtą prieš vaikus globos namuose, specialiuose internatuose R. Šalaševičiutė sakė gaunanti kasdien. "Seksualinio išnaudojimo ir psichologinio smurto atvejų pasitaiko labai šiurpių. Reikia ieškoti būdų, kaip papildyti Darbo kodeksą straipsniu, kuriame būtų numatoma teisė nutraukti darbo sutartį su pedagogais ar socialiniais darbuotojais, dirbančiais su vaikais, jeigu nustatoma, kad šie naudoja fizinį ar psichologinį, emocinį smurtą prieš vaikus. Mano patarėjas teisės klausimais jau pradėjo rengti šią pataisą. Baisiausia, kad prieš vaikus smurtaujantys socialiniai darbuotojai ir pedagogai jaučiasi nebaudžiami, o kraupius "auklėjimo metodus" laiko visuotinai priimtu dalyku", - teigia kontrolierė.