Prasidėjus akcijai "Gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus", įvairiais renginiais stengiamasi atkreipti dėmesį į skriaudžiamus vaikus. Lietuvoje tik po dvejų metų galime sulaukti daugiau nei dešimtyje pasaulio šalių veikiančio Nemušimo įstatymo. Vaikų teises turintys ginti valdininkai tikina, kad ir dabar įstatymų pakanka. Tačiau pagalbos vaikas sulaukia tik tuomet, jei sutartinai veikia visos grandys.

Morališkai pasirengę

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacijos "Gelbėkit vaikus" iniciatyva šiais metais gegužė antrą kartą paskelbta mėnesiu be smurto prieš vaikus. Ji skiriama pažymėti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo Lietuvoje dešimtmetį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad visuomenė jau yra morališkai pasirengusi padėti vaikams, kenčiantiems smurtą. 90 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad imtųsi veiksmų, jei pastebėtų, kad kaimynystėje yra smurtaujama prieš vaiką. Likusieji tikino, kad nesiimtų veiksmų, motyvuodami tuo, jog nėra įpratę kištis į svetimus reikalus (38,7 proc.) arba nenori turėti papildomų problemų (25,8 proc.), 16,1 proc. apklaustųjų mano, kad tuo rūpintis privalo atsakingi specialistai, 22,6 proc. galvojo, kad paprasčiausiai nesugebės padėti.

Sulauksime Nemušimo įstatymo

2004 metais Lietuvoje užfiksuoti 2 tūkst. 369 smurto prieš vaikus atvejai, metais anksčiau kur kas mažiau - 1 tūkst. 444. Didėjantis išaiškinamų smurto atvejų skaičius rodo, jog atsakingi specialistai išmoko geriau atpažinti, įvertinti vaiko būklę, nebenutyli smurto atvejų, o visuomenė pamažu įsitraukia į kovą prieš vaikų smurtą. Organizacijos "Gelbėkit vaikus" atlikto visuomenės tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 50 proc. tėvų ir globėjų savo vaikus baudžia fizinėmis bausmėmis, įdomu tai, jog panašus tyrimas buvo atliktas prieš septynerius metus ir jo rezultatai buvo tokie pat. Iš fizinėmis bausmėmis baudžiančių tėvų daugiau nei 80 proc. tai daro, nes ir pačius vaikystėje ar paauglystėje baudėjų tėvai. Psichologai tvirtina, kad dauguma tėvų iš visų galimų auklėjamojo poveikio priemonių pirmenybę teikia būtent fizinėms bausmėms. Tai rodo, kad jie nežino kitų būdų, kaip susitvarkyti su nepageidaujamu ir netinkamu vaikų elgesiu. Fizinis smurtas prieš vaikus paveikia visas vaiko raidos sritis: intelektinį vystymąsi, socialinę adaptaciją, psichologinį funkcionavimą, gali sutrikdyti ir vaiko fizinę sveikatą. Be to, prievarta gimdo tik prievartą - vaikai tampa agresyvesni.

Mušti vaikus ranka, lazda, diržu yra įprotis, paplitęs daugumoje pasaulio valstybių. Tai dar kartą įrodo, kad vaikų statusas yra žemesnis nei suaugusiųjų. Be to, iš kartos į kartą perduodamas pavojingas įsitikinimas, kad sprendžiant tarpusavio santykius galima naudoti prievartą. Apklausų duomenimis, vaikus mušantys tėvai išsako tokius argumentus: daugelyje visuomenių tėvai yra sudavę savo vaikams, vadinasi, ištisos tėvų kartos negali klysti. Antra -vaikus reikia išmokyti paklusti, o tam pasaulyje yra būtinos fizinės bausmės. Trečia - jei suaugusieji nemuš vaikų, tai kaip jie palaikys drausmę?

Daugiau nei dešimtyje pasaulio šalių vaikus nuo bet kokio smurto saugo Nemušimo įstatymas. Pirmas toks įstatymas 1979 metais priimtas Švedijoje, siekiant parodyti, kad vaikas yra nepriklausoma asmenybė ir į į reikia gerbti kaip asmenį. 2001 metais analogišką įstatymą priėmė mūsų kaimynai latviai. Lietuvoje parengti tokį įstatymą numatyta 2006 metais.

Vyrauja fizinės bausmės

Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Anfisa Silivanova smurtą įvardijo kaip jėgos panaudojimą, įtaką kitam, kai nukenčia svetimas kūnas ir vidinis pasaulis. Ji pateikė rajone registruotų smurto atvejų statistiką: 2003 metais buvo registruoti 37 smurto atvejai, 2004 metais - 44, o šiemet -jau 11. Iš visų žinomų atvejų vyrauja fizinis smurtas. Šie metai nuo ankstesnių skiriasi tuo, jog vaiko teisių apsaugos skyriui tenka aiškintis pirmą atvejį, kai smurtavo suaugęs valdžios institucijos darbuotojas. Skyriaus vedėja išsamiau įvykio nekomentavo, tikindama, kad daugiau informacijos pateiks, kai bus baigtas tyrimas. Vaikams prakalbus apie smurtą šeimoje, pernai trims tėvams iškeltos baudžiamosios bylos. Vis daugiau fiksuojama smurto atvejų tarp paauglių. Pastarųjų skaičius viršija smurto šeimoje atvejus.

"Į savivaldybę jau pasibaigus darbo valandoms atlėkė išsigandęs, sumuštas paauglys. Su ašaromis akyse pasakojo, kad nebegali apsikęsti nuolat geriančių tėvų, muštynių, barnių, skraidančių lėkščių. Kartą mergaitė skundėsi vyresnio pilnamečio brolio elgesiu. Šis supykęs ją smarkiai muša. Taip brolis suvokia pagalbą motinai, kuri sako nesusitvarkanti su paaugle. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kelti baudžiamąją bylą atsisakyta. Esą brolis pripažino klaidą, žadėjo nebesmurtauti", - keletą atvejų minėjo A.Silivanova. Anot jos, pasitaiko, kad santykius muštynėmis aiškinasi paauglės. Aikštingos mergaitės paprastai susiginčija dėl smulkmenų, apkalbų, netyčia nugirstų replikų. Anot A.Silivanovos, kiekvienas atvejis individualus, sutelkus visų pastangas įmanoma vaikui padėti, jei pats vaikas ir jo tėvai suvokia situaciją ir nori ką nors keisti. Sudėtingiausia būna padėti socialinės rizikos šeimų atžaloms, kartais imamasi griežčiausių priemonių - apribojama tėvų valdžia.

Vaikai darosi vis drąsesni

Rokiškio J.Tūbelio gimnazijos socialinė pedagogė Genovaitė Pugžlienė mano, jog pakanka įstatymų ir tarnybų, kad būtų galima padėti smurtą patiriančiam vaikui, tačiau daugeliu atvejų teigiamas rezultatas pasiekiamas tik tada, kai sutartinai veikia visos grandys. "Mokykloje mokinys savo problemą gali išsakyti mokytojui, auklėtojui, socialiniam pedagogui, logopedui, psichologui, kurie ir bandys ją spręsti," -tikino G.Pugžlienė. Anot socialinės pedagogės, vaikai darosi vis drąsesni, nesitaiksto su bendraamžių patyčiomis, smurtu. Ji prisiminė atvejį, kai, išaiškėjus muštynėms tarp kelių gimnazijų mergaičių, iš karto buvo sukeltos kelios tarnybos, aktyviai įsijungė mokytojai, situacijai aiškintis buvo pakviesti tėvai. Delsimas, anot G.Pugžlienės, sukelia mokiniams visagalybės, nebaudžiamumo jausmą, dar labiau skatina juos demonstruoti savo jėgą prieš jaunesnius ir fiziškai silpnesnius. Ne kartą iš tėvų esame girdėję, kad klasėje yra po kelis agresyvius vaikus. Jie ne tik blogai mokosi, bet ir terorizuoja bendraamžius, mušasi, keikiasi. Vadinamųjų "mažųjų teroristų" nemėgsta pedagogai, nes jie trukdo vesti pamoką. Jiems tramdyti mokytojas sugaišta daug laiko, kurio vėliau pristinga medžiagai išdėstyti.

Rokiškio jaunimo mokyklos socialinė pedagogė Nijolė Pranskūnaitė mano, jog viena iš galimų išeičių - pervesti tokius mokinius į jaunimo mokyklą. Mat dirbant nedidelėje klasėje, orientuojantis į tų vaikų gebėjimus, problemas, dalis tokių mokinių tiesiog "subliūkšta". Jei problematiškas vaikas neprigyja jaunimo mokykloje, siūloma jam kitokia aplinka - pabandyti mokytis specializuotose mokyklose.

Nuo smurto ginsis renginiais ir akcijomis

Vykstant akcijai "Gegužė - mėnuo be smurto prieš vaikus" numatyta daugybė renginių. Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija "Pagalba vaikui, nukentėjusiam nuo prievartos", teatralizuoti "PEPPĖ" renginiai įvairiuose vaikų globos namuose.

Rokiškio vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A.Silivanova informavo, jog vaikų dienos centrų moksleiviai ir "Gelbėkit vaikus" organizacijos aktyvistai kabins plakatus, akcijos lankstinukus dalins mokyklose, žmonių susibūrimo vietose. Taip pat planuojama atsitiktinai gatvėje sutiktiems vaikams pateikti anonimines anketas, kurių tikslas - išsiaiškinti, ar patiriantys smurtą vaikai žino, kur kreiptis pagalbos.

Gegužės 25 dieną planuojama jaunimo organizacijų lyderių diskusija apie vaikų smurtą. Visą mėnesį rajono seniūnijose bus rengiami susitikimai su gyventojais, į jiems rūpimus klausimus atsakinės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Anot A.Silivanovos, savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Strazdo vardu kreiptasi į visas rajono kaimiškąsias seniūnijas ir siūlyta dalyvauti konkurse, kuriame bus renkama saugiausia vaikams ir jaunimui seniūnija, kultūros namai. Svarstant nugalėtojus bus atsižvelgta į gegužės mėnesį vykusius pramoginius renginius vaikams ir jaunimui bei saugumą juose. Gegužę į Rokiškį planuoja atvykti pedagogų - vaikų teisių gynimo organizacijos "Radde Barnen" savanorių grupė. Numatyti jų susitikimai su rajono pedagogais. Renginių ciklą užbaigs tradicinis piešinių konkursas.