Vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymo 4 straipsnis sako, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Kiekvienam vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveikam, turėti saugias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, nepatirti smurto, prievartos. Tai pirmiausia turėtų užtikrinti vaiko tėvai, ugdymo įstaiga.

Mokyklose yra daug rizikos veiksnių, darančių įtaką mokinių sveikatai, ir į tai norėtųsi atkreipti mokyklų bendruomenių ir politikų dėmesį.
Vaiko fiziologinis poreikis yra judėti, tačiau net dvi rajono pagrindinės mokyklos - Dituvos ir Judrėnų - neturi sporto salių, penkiose pagrindinėse mokyklose vaikai sportuoja kultūros namų salėse. Daugiau nei pusė apklaustų 5-12 klasių mokinių nelanko sporto mokyklos ar būrelio. 35 proc. jų nelanko, nes neturi tam laiko, 23 proc. - nes nėra tam sąlygų, o 19 proc. mokinių visai nenori sportuoti. Dažniausiai mokiniai renkasi krepšinį, futbolą, tačiau net 31 proc. apklaustųjų rinktųsi kitą sporto šaką (tenisą, aerobiką, gimnastiką, kultūrizmą, plaukimą).

Rajone daugėja mokinių, turinčių regos, laikysenos sutrikimų, skoliozę (stuburo iškrypimą) ir ypač tarp vyresniųjų. Pvz.: 2004 m. iš 1000-io patikrinių mokinių su regos sutrikimais pagrindinėse mokyklose buvo 135,9, o vidurinėse -193,2, gimnazijoje -166,0, su skoliozę pagrindinėse mokyklose buvo 46,1, vidurinėse -88,1, gimnazijoje - 89,0. Šių susirgimų išsivystymui turi įtakos ir netinkamas mokyklų natūralus bei dirbtinis apšvietimas, mokykliniai baldai. Net pusė mokinių sėdi jų ūgį neatitinkančiuose suoluose. Daugiau negu pusė skoliozę sergančių vaikų anketose pažymėjo, jog klasėje negali pasirinkti sau tinkamą suolą, nes nėra, arba dėl regos sutrikimų mokinys priverstas sėsti į pirmą suolą, kuris yra per mažas. Keturiose mokyklose informatikos kabinetai neatitinka higieninių reikalavimų, nes per maži klasių plotai, netinkami baldai.

2004 m. buvo matuotas dirbtinio apšvietimo lygis 31 Klaipėdos rajono mokykloje. Tyrimo metu nustatyta, kad tik 8 mokyklose yra tinkamas dirbtinis apšvietimas (25,8% tirtų mokyklų). Dažniausiai netinkamas dirbtinės šviesos lygis fiksuojamas prie klasės lentos. Čia net 100 proc. dirbtinė apšvieta neatitiko Dituvos, Drevemos, Pašlūžmio, Judrėnų pagrindinėse mokyklose. Netinkamas dirbtinis apšvietimas yra todėl, kad laiku nepakeičiamos perdegusios lempos, pusėje mokyklų pasenusi elektros instaliacija, apšvietimo sistema. Gargždų "Kranto" vidurinėje net 15-oje klasių lempos ūžia, o tai trukdo mokymuisi.

Tik 56 proc. mokinių yra visiškai sveiki. Ugdymo procesas turėtų būti sudaromas atsižvelgiantį mokinio sveikatą. Deja, daugelis tėvų neranda laiko nuvesti savo vaiko pas gydytoją profilaktiniam sveikatos patikrinimui.

Šiandien daug vaikų patiria tėvų ir aplinkinių dėmesio stoką ar net abejingumą, jaučiasi vieniši, nesaugūs. Kas trečias vaitas bent kartą gyvenime patiria fizinę prievartą, kas antras - emocinę (psichologinę) prievartą (pažeminimą, gąsdinimą vertimą jaustis kaltam). Jau tapo norma, kad iš vaikų tyčiojasi, šaiposi ar užgaulioja bendraklasiai. Todėl negailėkime gerų žodžių vaikams, o nuo jų... pereikime prie darbų.