Nerodė jokių emocijų

"Aš labai gailiuosi, labai išgyvenu dėl to įvykio. Noriu atsiprašyti už suteiktą skausmą. Prisipažįstu, kad esu skriaudęs tą vaiką, bet jo nenužudžiau. Jei nebūčiau naktį atsikėlęs ir jo išgąsdinęs, berniukas būtų gyvas. Prašau man skirti griežtesnį režimą, tačiau trumpesnę bausmę", – lėtai rinkdamas žodžius vakar Ukmergės teisme kalbėjo 45 metų Povilas Ališauskas, teistas už savo sugyventinės sūnaus nužudymą.

Bet nei šie P.Ališausko žodžiai, nei jo 10 metų jaunesnės sugyventinės Dalios Ališauskaitės braukiamos ašaros nesugraudino Ukmergėje teismo posėdį surengusių Vilniaus apygardos teismo teisėjų. Teismas šiai bendrapavardžių sugyventinių porai po daugiau negu vienerių metų, praleistų areštinėse, tardymo izoliatoriuose bei psichiatrijos ligoninėse, paskelbė nuosprendį. Už itin žiauriai nužudytą mažametį ir jam sukeltas dideles fizines kančias niekur nedirbančiam, išsituokusiam ir aukštąjį išsilavinimą turinčiam P. Ališauskui teks kalėti 18 metų ir 6 mėnesius, o vidurinę mokyklą baigusiai bei lengvą protinį atsilikimą turinčiai D. Ališauskaitei – 14 metų bei 6 mėnesius. Tai, kad D. Ališauskaitė savo sūnų nužudė būdama ribotai pakaltinama, buvo vienintelė jos atžvilgiu lengvinanti aplinkybė.
Abu teisiamieji nuosprendį išklausė be jokių emocijų, tarsi akmeniniu veidu.

Stebint juos iš šalies visiems posėdyje dalyvavusiesiems susidarė įspūdis, jog jiedu labiausiai jaudinosi dėl to, kad laikraščių puslapiuose bei televizijos reportažuose nebūtų matyti jų veido ir akių. D. Ališauskaitė savo veidą dangstė delnais bei palaidais plaukais, o P. Ališauskas stengėsi vis nuleisti galvą žemyn.

Vaikas patyrė dideles kančias

Tragiška šešiamečio ukmergiškio Valentino Ališausko žūtis pernai sukrėtė visą šalį. Stipriai sumuštas, sulaužytais aštuoniais šonkauliais berniukas mirė nuo sužalojimų išsivysčius skausminiam trauminiam šokui. Gyvybė iš šio vaiko buvo atimta ypač žiauriai, mažamečiui kenčiant didelį skausmą, alkį ir patyčias. Teismo medicinos specialistai suskaičiavo, kad vaikui iš viso buvo suduoti 27 smūgiai.
Manoma, jog laiku suteikus medicinos pagalbą vaikas būtų išgyvenęs. Tačiau berniuko motina D. Ališauskaitė ir jos sugyventinis P. Ališauskas medikų nekvietė.

Ant kapo užpylė šiukšlių

Gyvenamojo namo kieme prie šalikelės krūmų paskubomis išrausę maždaug pusantro metro gylio duobę žudikai užkasė į medžiaginius maišus suvyniotą berniuko kūną. Kad žemės kauburėlis nekeltų įtarimų, berniuko motina ant jo užpylė šiukšlių kibirą. Praėjusių metų liepos 28-29 dienomis įvykdytas nusikaltimas buvo atskleistas tiktai praėjus daugiau nei dviem mėnesiams. 2004 metų spalio 8 dieną prie Ukmergės turgavietės policijos pareigūnų sulaikyta neleistinoje vietoje sendaikčiais prekiavusi D. Ališauskaitė atskleidė ją slėgusią paslaptį ir nurodė, kur užkastas nužudytas sūnus. Greitai buvo sulaikytas ir P. Ališauskas.

Sumušė už blogai rašytas raides

Vienas kitą kaltinantys D. Ališauskaitė ir P. Ališauskas papasakojo, kad smurto prieš būsimą pirmoką Valentiną griebėsi mokydami jį rašyti raides. Kairiarankiam berniukui tai padaryti sunkiai sekėsi tiek kairiąja, tiek dešiniąja ranka. Motina su sugyventiniu Valentiną negailestingai mušė ir trankė po kambarį daugiau nei šešias valandas. Sumuštam mažamečiui buvo įsakyta per naktį sėdėti virtuvėje ant durų slenksčio.
Kai berniukui pasirodė, kad smurtautojai jau užsnūdo, kęsdamas alkį jis nusprendė peiliuku atsiriekti duonos. Tuo metu virtuvėje pasirodęs P. Ališauskas ir sudavė jam mirtinus smūgius.

Teismui pavyko įrodyti kaltę

P. Ališauskas visą laiką gynėsi ir tvirtino, kad Valentinas mirė tą kartą ne dėl jo veiksmų, o paprasčiausiai išsigandęs. P.Ališauskas aiškino, kad, jam įžengus į virtuvę ir neva riktelėjus, berniukas apalpo ir trenkdamasis galva į grindis mirtinai susižalojo. Tačiau ši jo versija nagrinėjant bylą buvo paneigta. Nors sūnų praradusi D. Ališauskaitė tikino berniukui sudavusi tik porą kartų, surinkta bylos medžiaga byloja apie kur kas didesnį motinos smurtą. Vien jau tai, jog ji visą dieną stebėjo, kaip sugyventinis muša jos vaiką, po to abejingai dalyvavo jį palaidojant, teismo sprendimu, jai, kaip motinai, nėra atleistina. P. Ališauskas teisme pasakojo, kad pasidavęs sugyventinės įtakai tik laikinai nusprendė berniuką palaidoti šalia namų, ateityje planavo jo kūnelį perlaidoti kitur.

Tarp liudytojų – ir duktė

Nagrinėjant šią bylą teisme buvo išklausyta ir D. Ališauskaitės 8 metų duktė Lina. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio Ukmergės vaikų globos namuose gyvenanti mergaitė taip pat buvo skriaudžiama motinos ir jos sugyventinio. Pernai rugsėjį D. Ališauskaitę ir P. Ališauską už mažametės sumušimą buvo nuteisęs Ukmergės rajono apylinkės teismas. Sugyventiniams buvo skirta po šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Per teismo apklausą mažametė papasakojo, kad ją ir broliuką mušė abu: ir motina, ir patėvis. Ji sakė atleidžianti tik motinai, nes ją mylinti.

Buvusi draugė liejo pyktį

"Niekšas, aferistas, kokių reta. Būtų mano valia, niekada daugiau jo į laisvę neišleisčiau. Tokiems čia ne vieta", – vakar negailėjo piktų žodžių P. Ališauskui teismo posėdyje dalyvavusi buvusi jo sugyventinė Veronika Eglinskienė. 27 metų moteris P.Ališauską išvadino alfonsu bei moterų išlaikytiniu. Nuo šio vyriškio mažametį sūnų auginanti V.Eglinskienė iki šiol negalinti atleisti už patirtą smurtą ir grasinimus: "Jam yra svetimas gailesčio jausmas. Apimtas kažkokio gyvuliško instinkto jis gali mušti nesustodamas tol, kol jam bus gana. Mane pačią jis skriaudė daugybę kartų. Mušė nėštumo metu, buvo sulaužęs ranką, nosį, smaugė, buvo į galvą paleidęs kirvį. Jis vos per balkoną iš antrojo aukšto neišmetė mudviejų penkių mėnesių sūnaus". Visam laikui išvarytas iš jos namų P. Ališauskas moterį apvogė bei kirviu sukapojo buto sienas ir sūnaus lovytę, bandė padegti namus.