Santykiai šeimoje    Santykiai su bendraamžiais    Sunkumai mokykloje    Prievarta prieš vaikus    Apie rūkymą, alkoholį ir kitus narkotikus    Apie netektis    Mintys apie savižudybę    

Vaikams ir paaugliams šeimoje iškyla labai įvairių problemų, pradedant nuo vieno konkretaus įvykio, baigiant ilgai trunkančiu šeimyniniu konfliktu, kuris gali tęstis mėnesius ar metus. Vieni vaikai prastai jaučiasi dėl tos dienos įvykių – tai gali būti kažkoks tądien iškilęs nesutarimas su tėvais, vaiką užgavusi tėvų pastaba ar veiksmas, šeimoje kilęs barnis, kiti nesutaria su tėvais jau ilgą laiką, jaučiasi tėvų nesuprasti, neišklausomi, nemylimi ar mažiau mylimi nei broliukas ar sesutė. Yra daugybė situacijų, kylančių šeimose, kurios vaikus vienaip ar kitaip paveikia.

12 metų Marius susipyko su tėvais, nes gimtadienio proga tėvai jam vietoj žadėto kompiuterinio žaidimo padovanojo striukę. Striukė Mariui visai nepatinka, jis nenori jos nešioti, jaučiasi nusivylęs ir nelaimingas. Visas gimtadienis buvo sugadintas. O juk tėvai žinojo, ko jis nori gimtadieniui…

"Šiandien vakare mūsų miestelyje vyksta diskoteka ir aš labai noriu į ją nueiti kartu su draugėmis. Bet mano mama manęs neleidžia…Aš jau bandžiau jos prašyti, bet tai nepadėjo. Kaip man prikalbinti mamą, kad leistų mane į šokius?" – Živilė, 13m.

Problemų dėl santykių šeimoje turintys vaikai kartais tiesiog nori kam nors papasakoti apie tai, kas vyksta jų šeimoje, nes negali ar nenori apie tai kalbėtis su bendraamžiais, ieško patarimo ar sprendimo, o kartais jie jau žino, kaip nori elgtis susidariusioje situacijoje, bet nori, kad kažkas juos palaikytų ir padrąsintų veikti.
Kartais vaikai išgyvena nuolatinius barnius namuose, įtampą, kuri tvyro šeimoje. Ilgai trunkantys nesutarimai neretai baigiasi šeimos iširimu. Tėvų skyrybos yra vienas skaudžiausių išgyvenimų ir vaikams, ir paaugliams. Vaikai, kurių tėvai skiriasi ar jau yra išsiskyrę, dažniausiai išgyvena daugybę įvairių jausmų – kaltę, nes galvoja, kad tėvai skiriasi dėl to, kad jie buvo negeri, pyktį ant tėvų, nuoskaudą, jaučiasi palikti, išduoti, nemylimi. Vaikai, kurių tėvai skiriasi neretai jaučiasi patekę į aklavietę: jie sako, kad myli abu tėvus ir nežino, kaip jiems pasielgti, kad būtų teisingi abiejų tėvų atžvilgiu.

Penkiolikmetė Agnė skambina, nes jos tėvai skiriasi. Ji mano, kad tai gerai, nes per tuos metus, kai tėvai gyveno kartu, jie nuolatos bardavosi ir kovodavo vienas su kitu. Ji manė, kad tai pasibaigs, kai tėvai išsiskirs. Tačiau dabar Agnė turi pasirinkti su kuo gyventi, ir abu tėvai stengiasi palenkti ją į savo pusę. "Ką man daryti, jei būnu su mama, pyksta tėtis, o jei būnu su tėčiu, mama su manimi nesikalba?"

Vaikai, kurių tėvai skiriasi, blogai jaučiasi bendraudami su savo tėvais. Bendraudami su vienu iš tėvų jie gali bijoti skaudinti kitą ir pan. Šiems vaikams labai reikalinga parama ir supratimas. Skylant šeimai neretai iš jų reikalaujama supratimo ir galbūt net palaikymo prieš sutuoktinį. Reikia stengtis susigaudyti savo jausmuose, suprasti, kad vaikai nekalti dėl tėvų skyrybų ir jie neturi būti kurio nors iš tėvų pusėje – viskas tvarkoje, jei jie myli abu tėvus.
Kai kurie vaikai, galvoja apie bėgimą iš namų. Kaip pagrindines priežastis to, kad jie nebenori būti namuose ir ruošiasi bėgti, vaikai dažniausiai įvardina prastus santykius šeimoje bei patiriamą prievartą. Neretai vaikai negali pakeisti to, kas vyksta šeimoje. Kai įtampa šeimoje tęsiasi kurį laiką arba kai vaikai yra mušami, kaip vienintelę išeitį iš susidariusios padėties ir vienintelį būdą pakeisti esamą situaciją jie gali matyti pabėgimą.

13 metų Daina nori bėgti iš namų, nes bijo savo tėvo, kuris geria  ir dažnai triukšmauja namuose be svarbesnės priežasties. Jai taip pat skaudu, kad mama, nors ir mato tokį tėvo elgesį, jos negina. Daina mieliau gyventų pas močiutę, bet bijo, kad tėvas atvažiuos ir privers grįžti namo.