"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2004 m. spalio 15 d., Nr. 10 (59)

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių pirmauja iš 36 tyrime dalyvavusių šalių. Tačiau, psichikos sveikatos specialistų teigimu, mūsų valstybėje ši problema ignoruojama. Pasak psichologų, kasdien patiriamos patyčios ne tik gniuždo vaikus, bet ir moko agresyvaus elgesio, kurį vėliau dalis žmonių perkelia į savo šeimą ir aplinką. "Siekiant pristabdyti ydingą smurto ratą, reikalingi nacionalinio masto veiksmai - priekabiavimo prevencijos programa", - teigiama psichologų ir visuomeninių organizacijų pasirašytame kreipimesi politikams. Daugelyje tokias programas vykdančių užsienio valstybių atlikti tyrimai rodo, kad kryptingai dirbant vaikų tarpusavio agresiją galima sumažinti iki 50 proc.

Psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams teikianti "Vaikų linija" yra sukaupusi pakankamai duomenų apie užsienyje vykdomas programas sprendžiant agresyvaus elgesio mokyklose problemą ir yra pasirengusi tokią programą vykdyti Lietuvoje. Tačiau, pasak "Vaikų linijos" Vilniaus tarnybos vadovo Roberto Povilaičio, tai neįmanoma be valstybės finansavimo. "Lietuvos mokyklose vykdytą kampaniją "Nustok tyčiotis" finansavo Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės ambasados. Taigi ar ne laikas ir mūsų valstybei parodyti suinteresuotumą pasirūpinti sveika ateinančių kartų visuomene ir skirti finansavimą nacionalinės tyčiojimosi prevencijos programai kurti ir vykdyti?", - klausė psichoterapeutas R. Povilaitis. Pasak "Vaikų linijos" vadovo, metų pradžioje Lietuvos mokyklose pradėta įgyvendinti kampanija "Nustok tyčiotis" tik patvirtino šios problemos aštrumą.

Beveik 500 "Vaikų linijos" seminaruose dalyvavusių socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų bei administracijos darbuotojų teigė nežinantys, kaip kovoti su vaikų tarpusavio patyčiomis. "Vakarų Europos šalyse niekas neabejoja, kad mokykloje paplitusi agresija, pasireiškianti žodiniais įžeidinėjimais, pravardžiavimais, fiziniu smurtu ir reketavimu, nėra norma. Tačiau Lietuvoje efektyviam šios problemos sprendimui vis dar trukdo klaidingos visuomenės nuostatos apie patyčių reikšmę ir poveikį vaikams", - teigė R. Povilaitis.

"Vaikų linijos", Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, "Vaiko raidos centro", Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos bei Lietuvos psichologų asociacijos pasirašytas laiškas šią savaitę pasieks Prezidentą, valstybines institucijas bei pagrindinių politinių partijų vadovus.