Autorius: Benedikta Omelytė, data: 2005 11 05
Tiražas: 55418; Rubrika: Gyvenimas

Pagal smurto mastą ugdymo ištaigose pirmaujančioje mūsų šalyje moksleiviai, kone kasdien kęsdami pažeminimą ir užgauliojimus, prisipažįsta dažnai ir patys atsakantys tuo pačiu. Vis dažniau žiniasklaidoje nuskambantys pavieniai fizinio ir psichologinio smurto mokyklose atvejai gali būti ledkalnio viršūnė, mat ugdytinių ir mokytojų santykiai ir iš jų išplaukiantys agresijos proveržiai yra kruopščiai slepiami.

Norėdamas sužinoti tikrąją padėtį apie smurtavimą institucijoje, kurioje žmogus įgyja ne tik žinių, bet ir kuria pagrindą savo tolesniam gyvenimui, švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas į apskritojo stalo diskusiją sukvietė psichologus, mokinių, mokytojų, visuomeninių organizacijų ir policijos atstovus.

Užgauliojimai turi išnykti

Pasak ministro R.Motuzo, tenka pripažinti, kad situacija šalies mokyklose yra visuomenės atspindys, mat dažnas vaikas ar paauglys agresijos dozę gauna šeimoje.
"Problema sudėtinga, bet nėra nauja. Dėl to negalime kaltinti vien šeimos ar mokyklos. Visi kartu turime ieškoti būdų, kaip mokykloje palaikyti bendradarbiavimo, draugiškumo atmosferą", - sakė ministras ir pridūrė, kad nuo šių mokslo metų mokyklose psichologų asistentais jau gali dirbti psichologijos bakalaurai. R.Motuzas tikisi, kad tai leis mokykloms pritraukti daugiau specialistų, kurie padėtų sumažinti kartais atsiveriančią prarają tarp vaikų, mokytojų.

Ateityje mokyklose turėtų dirbti ir ne po vieną socialinį pedagogą - šie specialistai sprendžia įvairias bendravimo problemas, užsiima smurto, narkotikų, nusikalstamumo prevencija.

Diskusijoje dalyvavęs "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis teigė dažnai susiduriantis su nuostata, kad šaipymasis iš kitų, stumdymasis ir prasivardžiavimas tarp vaikų esąs normalus reiškinys, į kurį derėtų žiūrėti pro pirštus. Jis teigė girdėjęs nuomonių, kad vaiko nereikėtų mokyti pasitikėti kitais, antraip jis išaugs silpnas ir nemokės prisitaikyti gyvenime.

"Netiesa, tai nėra normalus dalykas. Nejau mes galvojame, kad vaikai turi patirti tam tikrą dozę agresijos, kad užsiaugintų storą odą, kad neišaugtų šiltnamio sąlygomis,' kad mokėtų išgyventi.

Patyčių vaikystėje pasekmės buvo išsiaiškintos tyrimo metu, atsakymas vienas - jokių teigiamų pasekmių nėra. Žeminimas ir užgauliojimas turi išnykti", - aiškino jis ir čia pat pabrėžė pritariąs Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvai šiuos mokslo metus paskelbti "Draugiškos mokyklos" metais.

R.Povilaitis pasakojo, kad po kiekvieno viešumon iškelto agresijos prieš mažamečius atvejo "Vaikų linija" sulaukia vis daugiau skambučių.

Lietuva - tarp pirmaujančiųjų

Moksleivių gyvensenos tyrėjai buvo surengę apklausą, kurios metu vaikų buvo klausiama, ar iš jų per pastaruosius du mėnesius buvo nors kartą pasityčiota. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Čekijoje ir Švedijoje tokių vaikų - apie 20 proc. Iš 35 šalių daugiausia teigiamai atsakiusių vaikų yra Lietuvoje - apie 70 proc.

Moksleivių taip pat buvo klausiama, ar jie patys tyčiojasi iš kitų, rezultatai buvo analogiški - 70 proc. Lietuvos mokyklų auklėtinių prisipažino, kad jie taip pat nevengia pasityčioti iš kitų.

"Tai, kas, tarkime, Švedijoje yra aišku - kad pravardžiuoti ar stumdyti kitą yra nenormalu, -pas mus tapę kasdieniu reiškiniu. Skandinavijos šalys susizgribo šią problemą spręsti jau prieš dvidešimt metų", - sakė "Vaikų linijos" vadovas.

Pasak jo, yra sukurta apie 600 smurto mokyklose prevencijos programų, tad idėjų, kaip sumažinti agresiją ugdymo įstaigose, nestinga, reikia gerai pagalvoti, kaip įgyvendinti metodus, kurie yra žinomi.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio skyriaus viršininkas Gintaras Bagužis diskusijos dalyviams papriekaištavo, kad su vaikais dirbančioms institucijoms stinga bendradarbiavimo.

Pasak jo, problemų dėl smurtavimo turinčios mokyklos paniškai bijo atskirų smurto atvejų paviešinimo. "Nederėtų peikti žiniasklaidos, kad ji parodo vieną ar kitą atvejį, būtent jie iliustruoja tikrąją situaciją", - sakė jis.