Autorius: Regina Musneckienė, data: 2005 11 23
Tiražas: 4500; Rubrika: Problema

Rūkančių ir alkoholį geriančių moksleivių skaičiumi Šiaulių apskritis lenkia šalies vidurkį. Daugelis rūkančių mokinių cigaretės paragauja jau pradinėse klasėse. Apie tai savo pranešime "Žalingų įpročių prevencija", parengtame Kelmėje vykusiai konferencijai "Sveika aplinka kuria sveiką žmogų", kalbėjo Šiaulių universiteto docentas daktaras Vladas Jūra Vaitkevičius.

Pirmoji cigaretė iš draugų ir giminaičių

Vladas Jūra Vaitkevičius atliko tyrimą, kuris parodė, jog 52 procentai moksleivių bandė rūkyti. Trečdalis jų cigaretės paragavo jau pradinėse klasėse. Vidutinis pradedančių rūkyti vaikų amžius — dešimt metų.

Apklausti vaikai tvirtino, jog pirmąją cigaretę jiems pasiūlė draugai, bendraklasiai, kaimynai, brolis, sesuo, giminaičiai, netgi tėvai ir seneliai.

Vaikai sako rūkantys iš smalsumo, todėl, kad neturi ką veikti, nenori išsiskirti iš kitų bendraamžių, kurie rūko.

12 procentų rūkančių vaikų mano, jog nikotinas nesukelia jokių neigiamų pasekmių, kiti žino, jog rūkymas sukelia vėžį.

Alkoholio paragauja ir ikimokyklinukai

Anonimiškai apklausus vaikus, ar jie vartoja alkoholį, 85 procentai atsakė teigiamai. Penki procentai vaikų alkoholio paragauja dar tuomet, kol nelanko mokyklos, 22,3 procento - pradinėse, 37 procentai - aukštesnėse klasėse.

71 procentas apklaustų Šiaulių apskrities mokinių prisipažino alkoholį vartoję po 20 ir daugiau kartų.

Vaikai teigė, jog geria svečiuose, diskotekose, vakarėliuose, kompiuterinėse ir namuose. Tėvai neprieštarauja, kad vaikai vartotų alkoholį. Dvidešimt procentų vaikų nurodė gerią ir drauge su tėvais. Kiti prisipažino išgeria netgi vieni.

Penktadalis alkoholį vartojančių vaikų ir paauglių prisipažino, jog gėrimų nusiperka patys. Jie puikiai žinojo alkoholio parduotuves ir "taškus", kuriuose parduodama naminė degtinė ir svaiginamieji surogatai. Kiti tvirtino, jog svaigalų už litą jiems nuperka asocialūs suaugę asmenys.

46 procentai nepilnamečių sakė, jog alkoholiu yra vaišinami suaugusiųjų. Juos vaišina už atliktą darbą arba padarytas paslaugas.

Kiek mažiau apskrities vaikų svaiginasi narkotikais. Juos vartojantys prisipažino 4,1 procento vaikų ir paauglių. Pusė prisipažinusių narkotikus vartoja nuolat. Kiti — po kartą per mėnesį arba po kartą per savaitę. Narkotikus įsigyja diskotekose, gatvėse, tualetuose, netgi mokykloje.

6,1 procento vaikų prisipažino, jog svaiginasi klijais.

Daktaras Vladas Jūra Vaitkevičius kaip vieną iš vaiko organizmui žalingų priklausomybių minėjo ir priklausomybę kompiuteriui. Ją pavadino X faktoriumi.

Protestas prieš prievartą

Kodėl žalingais įpročiais Šiaulių apskritis pradeda lenkti šalies vidurkį? Ką daryti? "Rojaus Lietuvoje niekuomet nesukursime, - sakė Vladas Jūra Vaitkevičius. - Griežčiau kontroliuoti? Kontrolė jau atgyveno. Reikia ugdyti."

Šiaulių universiteto docento nuomone, žalingais įpročiais moksleiviai protestuoja prieš prievartą. Jie ne savo noru eina į mokyklą. Po pamokų per prievartą ruošia pamokas. Kai kurie per prievartą mokosi smuikuoti, tapyti, groti akordeonu, nes to nori tėvai.

91 procentas apklaustų mokinių prisipažino pirmadieniais į mokyklą ateinantys pavargę. Daugelis nei namuose, nei mokykloje nesijaučia mylimi. Mano, kad jų nesupranta nei tėvai, nei mokytojai.

Dažnas prisipažino norįs tobulėti, "sublizgėti", pajusti pergalės skonį. Tačiau mokykloje jie nepajėgia konkuruoti. Lyderiauti visos sąlygos sudaromos gatvėje. Pergalės skonį paauglys pajaučia išgėręs, ką nors primušęs, ištraukęs piniginę.

Mokyklų programos - perkrautos. Pagrindinis tikslas - suteikti žinių. Mokytojo bendravimui su mokiniu, ugdymui, tikrųjų vertybių aptarimui nelieka laiko. Programoms trūksta pragmatizmo. Nepajėgiantis nesibaigiančio žinių srauto įsisavinti mokinys praranda motyvaciją mokytis. O ujamas dėl nesėkmių eina į gatvę, kurioje tarp bendraamžių gali tapti lyderiu.

Tauta neišmoksta draugiškumo

Tą pačią temą pratęsdamas Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto asistentas Robertas Povilaitis sakė, jog lietuviai nesimoko ir vaikų neišmoko draugiškumo. Draugiškumas lemtų geranoriškus santykius. Deja, šiandien mes dar esame pritvinkę pykčio. Šeimoje vaikas nemokomas tolerancijos ir pagarbos kitam žmogui, kitai nuomonei. Iš čia kyla smurtas prieš kitus ir prieš save.

"Švedijoje prieš 35 metus priimtas įstatymas, draudžiantis mušti vaikus", - sakė R. Povilaitis. Švedija šiandien laikoma viena iš tolerantiškiausių šalių. Joje fiksuojama labai nedaug smurto atvejų.

R. Povilaitis teigė, jog bausmės skiriamos vaikams - taip pat yra fizinis ar psichologinis smurtas. Smurtu nubaustas vaikas smurtauja norėdamas nubausti kitą.

Smurtu ir žalingais įpročiais lietuviai naikina patys save. JAV yra sukurta 600 smurto prevencijos programų. Atrinkta 12 efektingiausių. Tačiau kol kas Lietuvoje neveikia nė viena.