Autorius: Antanina Urmanavičienė, data: 2005 05 24

Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės-psichologinės pagalbos centre įvyko seminaras "Patyčių ir priekabiavimo prevencija mokyklose". Jo lektorė — Jurgita Valiukevičiūtė, psichologė, Vilniaus vaikų linijos programų koordinatorė. Rajono ir miesto pedagogams ją pristatė centro metodininkė Reda Pankaitė.

Viešnia iš Vilniaus kalbėjo apie moksleivių, kurie patiria bendraamžių tyčiojimąsi ir priekabiavimą, moralinius išgyvenimus ir šio reiškinio pasekmes.
1998 m. vykusiame vaikų patyčių tyrime dalyvavo 28 šalys. Apklausos duomenys parodė, kad Lietuvos moksleiviai patiria daugiausia tyčiojimosi bei priekabiavimo —13,9 proc., Latvijos — 11,4 proc. Šie reiškiniai rečiausi Švedijoje (2,3 proc.), Slovakijoje ir Airijoje (3,6 proc.).

Ką turėtume vadinti priekabiavimu? Tai tyčinis besikartojantis agresyvus bendraamžių elgesys, nukreiptas į silpnesnį, norint sukelti jam fizinį ar emocinį skausmą. Sunkius išgyvenimus jis patiria, kai priekabiaujama pravardžiavimu, erzinimu, grasinimu, mušimu, spardymu, kumščiavimu, stumdymu, apkalbinėjimu, atskyrimu nuo grupės, daiktų gadinimu, atiminėjimu.
Tyrimai rodo, kad tyčiojimasis paplitęs tiek tarp mergaičių, tiek tarp berniukų. Berniukams būdingesni fizinio priekabiavimo būdai: mušimas, stumdymas. Mergaitės daugiau kenčia nuo apkalbinėjimo, ignoravimo. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus moksleiviai dažniau tyčiojasi iš jaunesnių.

Tyčiojimasis gali paveikti socialinę ir bendravimo sritį. Tokiems vaikams sunkiau užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais, išreikšti save vaikų grupėje, bendraudami jie dažniau būna nedrąsūs. Gali nukentėti mokslas, nes norėdamas išvengti patyčių vaikas praleidinėja pamokas, bėga iš mokyklos. Lektorė pasiūlė, kaip išgyvendinti šias blogybes.

Mokykloje reikia parengti planą, kaip bus siekiama sumažinti tyčiojimąsi. Būtina suburti komandą, kuri rūpintųsi plano įgyvendinimu. Žinoti problemos mastą — apklausti vaikus anketomis. Surengti konferenciją, kurioje dalyvautų bendruomenės nariai, kurti patyčioms nepalankią atmosferą. Tuo tikslu patvirtinti elgesio taisykles. Skatinti stipresnius vaikų tarpusavio ryšius, pagalbos vienas kitam teikimą. Pagirti už tinkamą elgesį. Tiesiogiai reaguoti į priekabiavimą. Individualiai dirbti su visais tyčiojimosi situacijų dalyviais — aukomis, priekabiautojais ir stebėtojais. Kurti pasitikėjimo atmosferą, kad vaikai drąsiai galėtų pasakoti mokytojui apie tai, kas su juo vyksta.

Vaikų linija Vilniuje yra tapusi ta vieta, kur vaikai gali pasipasakoti bėdą. Ji garantuoja anonimiškumą ir konfidencialumą. Dažnai pasitaiko, kad Vaikų linijos savanoriai pirmieji išgirsta vaikų bėdas. Vaikų linijos telefonas (8-800) 11111.