Autorius: Laima Sendrauskienė, data: 2005 06 25

Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta

Birželio 9-ąją Skuodo informacijos centras sukvietė mokytojus(-as) Į seminarą, kuriame paskaitą skaitė psichologinės pagalbos tarnybos specialistė - Vilniaus vaikų linijos psichologė Jurgita Valiukevičiūtė. Seminaro tema: "Patyčių ir priekabiavimo prevencija mokykloje".

- Patyčios ir priekabiavimas - kiekvieno augančio vaiko, dažninamų slenkstis. Kas kalbėta šia tema Skuodo rajono mokytojams?

- Pasak J.Valiukevičiūtės, seminaras - keletos dalių, o vienas tikslų - paskatinti galvoti apie skaudžią ir aktualią vaiko problemą ir perteikti tam tikras Vaikų linijos idėjas, kurios yra siūlomos mokykloms, kaip šios galėtų vykdyti tokio reiškinio prevenciją. Seminaro pirma dalis - pažintinė. Susipažįstama su priekabiavimo ir patyčių paplitimu, kokia situacija Lietuvoje ir 1.1. O jinai tokia, kad 2002 metų Sveikatos organizacijos duomenimis, 70 proc. Lietuvos vaikų tyčiojasi (ar bent retkarčiais tyčiojosi) iš bendraamžių ir 70 proc. patys patiria patyčias.

- Nuo ko siūlo pradėti Vaikų linijos psichologė?

- Pirmiausia - nuo reagavimo į šį reiškinį, t.y., nuo kitimo tam tikrų ydingų nuostatų, kurios ir neleidžia problemos spręsti iš esmės. Yra žmonių, kurie mano, jog priekabiavimas - visiškai normalus elgesys, nes visi vaikai tarsi praauga eitą etapą. Taip manantys žmonės įsitikinę, jog tyčiotasi jų laikais, todėl tyčiojamasi ir dabar. Irtai - nieko blogo. "Išaugs, įgaus proto ir praeis" - motyvuoja savo patirtį. Ir taip tęsiasi nereagavimas. Atrodytų - pakantumas tam, kas nėra normalu. Arba nuostata: patyčios - nieko tokio ar netgi padeda užsigrūdinti, sutvirtėti, įgauti naujų įgūdžių, išmokti bendrauti su bendraamžiais.

- Tačiau vaikas vaikui nelygu. Kas vienam praeis, kitam gal taps nepakeliama našta, kuriai savo laiku neužbėgta už akių?

- Visi tyrimai, kurie nagrinėjo šio reiškinio pasekmes, sako viena: jokių teigiamų pasekmių nėra. Patyčias ir priekabiavimą pa-tyrusieji tampa nerimastingi, pradeda nesimokyti, vengia eiti į mokyklą, izoliuoja save nuo bendraamžių, nes su jais nesutaria. Ir tokių neigiamybių sąrašą galima būtų tęsti. Viena prevencinių idėjų -bandykime keisti visuomenėje paplitusias nuostatas. Juk viena tokių nusitovėjusių nuostatų ir tarp vaikų yra: SKŲSTIS NEGALIMA. Arba skųstis - labai blogai. O juk kaip tik šioji nuostata vaikams ir neleidžia pasipasakoti suaugusiems, kad šie padėtų. (Vaikų linija platina korteles vaikams, kad šie pamąstytų.)

Jos būtent skelbia, kad tyčiojimasis skaudina. Svarbu vaikui leisti suprasti, kad apie ydingus dalykus jis papasakotų suaugusiems, nes pats vienas gali ir neįveikti susidariusios problemos. Reikia vaikui žinoti, į ką jis galėtų kreiptis, kai yra nesaugus. Ir dar. Labai svarbu, kad į problemą būtų atkreiptas ne kelių entuziastų dėmesys, o kad su neigiamu reiškiniu bandytų tvarkytis visa mokykla. Dar geriau, kad ir visa visuomenė atkreiptų dėmesį. Savo ruožtu to siekia ir Vaikų linija - ieškoma pačių įvairiausių būdų, kad tokie sakymai pasiektų reikiamas instancijas, Vyriausybę, nes ten turi būti žinoma, kas labai aktualu tarp mažųjų šalies piliečių. Norisi kažkokių veiksmų, kad nusistovėję įpročiai pagaliau pradėtų keistis.

- Vadinasi, reikia pramušti ledą?

- Būtent. To ledlaužio reikia. Esam išleidę nemažai informacinės medžiagos. Į kiekvieną vaiko klausimą yra atsakymai, kaip šiam derėtų reaguoti, į Vaikų liniją jie gali paprasčiausiai ir skambinti, nes mes dirbame su vaikais ir paaugliais iki 18 metų. Vyresnius nukreipiam į kitas tarnybas. Vaikai, nebijokite mums skambinti dėl kasdienių ir nekasdieniškų sunkumų (8-800 11111). Priekabiavimas, patyčios, kuriuos patiria vaikai, itin dažni.

- Suaugusiems gal tai tolima ar net nesuvokiama: kokios tos patyčios?

- Pasiremčiau savo kaip psichologės patirtimi. Tarp mažesniųjų, kaip mokytojai sako, "nerimtos" priekabės. Tai verbalinė agresija - pravardės, pravardėlės, o kartu ir fiziniai veiksmai: pastūmimas, kumštelėjimas, kojos pakišimas, grybštelėjimas, įdūrimas pieštuku. Menka, bet jei tai pasikartoja kasdien? Ir kas gi čia, atrodytų, tokio, jei be didesnių konfliktų?.. Tarp vyresniųjų - reketas: daiktų, pinigų atiminėjimas. Aštresnės fizinės agresijos.. Verbalinė agresija apskritai tęsiasi visą vaikišką amžių. Pravardės - "storas", "atlėpausis", "kvailelis". Epitetai. Už fizinę agresiją skaudesnis netgi tampa priekabiavimas, jei šis tęsiasi. Yra vaikų, kurie patyčias kenčia du, tris metus. Vaikas, atstumtas savo bendraamžių. Vaikas, bijantis kreiptis pagalbos. Vaikas, nerandantis atsakymo. Ir visam tam šalinti yra puikiausių būdų: laiškai - raštu, internetu, pagalba telefonu, savanorių pagalba, kai šie vyksta į konkrečias mokyklas, kampanijos mokyklose "Nustok tyčiotis" ir t.t.