Autorius: Dalia Gudavičiūtė, data: 2005 05 14

Tiražas: 159393; Rubrika: Nenurodyta

- Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė jaunų žmonių nusikaltimai. Kuo galėtumėte paaiškinti šitokį smurto protrūkį? "Lietuvos rytas" pasiteiravo vaikų psichiatrą Dainių Pūrą.

- Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Europos valstybės, šiuo metu išgyvena labai prastos psichikos sveikatos laikotarpį. Pagal save ir kitus naikinančių poelgių protrūkį tai jau vadinama epidemija. Jaunimo nusikalstamumas ir prasta "sveikosios" visuomenės dvasinė būklė - to paties medžio šakos.

Vakarų sociologai ir psichikos sveikatos specialistai, analizuodami Vidurio bei Rytų Europos šalių situaciją, pastebi, kad ši problema aštrėja ir geografiškai. Kuo arčiau Rusijos - tuo ji sunkesnė.

Rusijoje per metus 7 tūkst. jaunų žmonių nužudo vienas kitą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 100 tūkst. gyventojų Rusijoje tenka 18 jaunų žmonių, žuvusių nuo kitų jaunų žmonių rankų.

Baltijos šalyse taip žūva nuo 5 iki 7 jaunuolių 100 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje šis skaičius - nuo 1 iki 2, ES senbuvėse - daug mažiau nei 1.

- Kokios šios epidemijos priežastys?

- Vadinamojoje pokomunistinėje Europoje žmonės buvo tiesiog nepasirengę permainoms. Jie gyveno sistemoje, kur nereikėjo įgūdžių tvarkyti savo gyvenimą. Bet tai labai brangiai kainavo - visuomenė nebesivystė, ir staiga įvyko perėjimas į kitą sistemą. Žmonės nesugeba imtis atsakomybės, iniciatyvos, pyksta ant valdžios.

- Kodėl praeitis taip skaudžiai palietė jaunus žmones? Juk jie augo ir subrendo jau kitoje sistemoje.

- Jaunimas augo su tėvais, kuriuos ištiko ši krizė. Tėvai supranta tik viena: viską lemia pinigai. Taip susikuria vertybių sistema, skatinanti žmogų pasiimti daiktą prievartos būdu.
Krizė labiausiai palietė dalį jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių. Jaunimui nebesuvokiama vertybių sistema, jie nežino, kas jų laukia ateityje. Jie neturi vadinamojo psichologinio atsparumo.

- Kas labiausiai sukrėtė, šią savaitę sužinojus apie šiurpius jaunų žmonių nusikaltimus?

- Pirmiausia atkreipiau dėmesį, kad tai - sveiki žmonės. Iš anksto niekas negalėjo žinoti, kad jie taip baisiai pasielgs. Reikia suprasti - baisiausius nusikaltimus padaro ne tie, kurie vadinami banditais ar psichikos ligoniais.

- Iš kur toks jaunų nusikaltėlių nesubrendimas?

- Šiais laikais paaugliai greičiau subręsta fiziškai, seksualiai bei intelektualiai. Bet emocijos ir valia vystosi lėčiau. Jie ilgiau priklausomi nuo tėvų. Pavyzdžiui, jaunuolio gebėjimas atidėti malonumus yra toks kaip 12 metų vaiko. Nesugebėjimas valdyti instinktus ir provokuoja nusikaltimus.

- Kodėl žudoma, atrodytų, dėl visiškų niekų?

- Čia veikia vadinamasis paskutinio lašo principas, kai po nusikaltimo žmogus negali net paaiškinti savo veiksmų.

Tiesiog susikaupia daug veiksnių ir nuo to paskutinio lašo priklauso tik laikas, kai yra paleidžiamas visas jau subrendęs mechanizmas. Visame pasaulyje šitaip vyksta, tačiau mūsų visuomenėje tam yra labai palanki terpė.

- Ar tokie smurto protrūkiai rodo, kad žmonija išsigimsta? Juk tuo yra bandoma pagrįsti ir pasaulio pabaigos teoriją.

- Manau, tai nesusiję su pasaulio pabaiga ar išsigimimu. Pasaulis išsigims, jei vidurinė karta imsis represijų prieš jaunimą, neteisingai išsiaiškinusi jų veiksmų priežastis.
Gali padėti tik psichologinio atsparumo stiprinimas kuriant stiprias bendruomenes. Reikia skatinti, kad žmonėms apsimokėtų veikti kartu dėl viešojo intereso.

* * *

Psichologas Robertas Povilaitis vadovauja Vilniaus vaikų linijai, į kurią pernai vaikai ir paaugliai paskambino 50 tūkstančių kartų.

Įstaigos telefonai užregistravo 1. milijoną 200 tūkstančių bandymų prisiskambinti.

- Kuo paaiškintumėte tokį jaunimo nusikalstamumo protrūkį? - "Lietuvos rytas" paklausė R.Povilaitį.

- Abejoju, ar pastaruosius įvykius galima vadinti protrūkiu.
Smurtas ir agresija visuomenėje atsirado ne dabar. Lietuvių šeimose visad buvo daug smurto, bet oficialiai tai buvo neigiama.

Žiaurūs nusikaltimai šiurpina visuomenę, bet vaikai ir paaugliai nėra žiauresni už suaugusiuosius. Visuomenėje, kur daug tolerancijos ir pagarbos, neatsiranda žiaurių vaikų. Žiauriais ne gimstama, o tampama.

- Ar Lietuvos jaunimas skiriasi nuo kitų šalių jaunimo?

- Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad Lietuvoje yra visiškai iškreiptos vaikų ir paauglių vertybės.

Pavyzdžiui, tarp Švedijos vaikų yra normalu būti draugiškam ir nenormalu tyčiotis vieniems iš kitų. Lietuvoje patyčios yra norma. Keistas tas vaikas, kuris kitų nežemina. 70 proc. vaikų sako, kad iš jų tyčiojamasi, ir 70 proc. - kad jie tyčiojasi iš kitų. Tai - didžiausias rodiklis pasaulyje.

Tyrimais nustatyta, kad labai didelė aktyvių skriaudėjų dalis padaro nors vieną rimtą nusikaltimą dar iki 24 metų. Tad būsimą nusikaltėlį galima pastebėti anksčiau, nei jis padarė nusikaltimą.

- Ar matote kokią nors išeitį iš šios situacijos?

- Iš karto noriu pasakyti, kad bausmės čia visiškai neefektyvios.
Paprasčiau mokyti vaikus neagresyvaus elgesio, ir tai - pakankamai veiksminga. Geriausia, jei jau darželiuose ar mokyklose vaikai išmoksta, kaip suvaldyti savo agresiją esant konfliktinėms situacijoms.

Tačiau tokie vaikų mokymai - tai pavienės iniciatyvos. Kol kas Lietuvos mokyklų prioritetas - žinių perteikimas, o ne bendravimo įgūdžių lavinimas.