Ant bendraamžių spjaudantys devintokai, jaunesniuosius reketuojančios, internetiniuose puslapiuose iš draugių besityčiojančios moksleivės, pornografijos puslapius mokykloje šalia mergaičių naršantys paaugliai - vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Kol vaikai kenčia psichologinį, emocinį ir ftzinį smurtą, specialistai ginčijasi, ką daryti su mokyklose smurtaujančiais nepilnamečiais, - izoliuoti juos išsiunčiant į globos namus ar bandyti perauklėti paliekant bendrojo lavinimo mokyklose.

Prieš keletą metų Pasaulinės sveikatos organizacijos atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje apie 70 procentų 11-15 metų mokinių tyčiojasi ir patys patiria patyčias.

Smurtautojai "tobulėja"

Jau nestebina, kai vyresnieji akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir valgyklų darbuotojus, valytojus, niokoja bendraklasių daiktus, įvelia kramtomąją gumą mergaitėms į plaukus. Apie tokius ir panašius "žygdarbius" pasakoja ir šeštokai, ir devintokai. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą mokyklose, vis "originaliau" smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų, dirbančių su problemų turinčiais ir jas keliančiais jaunuoliais.

"Mokyklose susiduriama su naujais dalykais. 14-15 metų draugės susipyko ir kadangi žinojo internetinių pažinčių svetainių slaptažodžius, vienai mergaitei į anketą prirašė nepadorių žodžių, pridėjo negražių nuotraukų. Negana to, viską išspausdino, padaugino ir padalijo mokyklos valgykloje, prisegė prie sienlaikraščio. Tai smurtas, galbūt baisesnis net už smūgį į žandą", - kalbėjo socialinė pedagogė Jonė Žagelienė.

Socialinė pedagogė tvirtino, kad moksleiviai kartais nesuvokia smurtaujantys. "Net nusikeikti kitiems girdint yra smurtas. Yra nutikę, kad vaikinukai per pertrauką pralaužė kompiuterių apsaugos sistemas mokykloje ir atidarė pornografijos tinklalapius. Trys kompiuteriai rodė dalykus, kurie suaugusius verčia iš kojų, o mergaitės susigūžusios irgi turėjo tai matyti. Tai smurtas, tik jie to nesuvokia", - tvirtino J.Žagelienė.

Moksleiviai guodžiasi, kad tokiais atvejais ir mokytojai užsimerkia arba ne visada gali padėti išvengti tarpusavio konfliktų. "Mokytojai nenori kištis, nenori matyti, o kartais yra nepajėgūs tvarkytis su smurtaujančiais mokiniais, - mano Karolina Adelbergytė, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos dešimtokė, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė. - Mokykloje nemokame kitaip kalbėti kaip tik grasinimais. Mokytojas turi būti autoritetas mokiniui, tada smurto protrūkių per jo pamokas nekiltų".

Vilniaus licėjuje besimokanti Emilija neprisiminė įvykio, kurį galėtų pavadinti smurtu. "Vienintelis trūkumas - stipri psichologinė konkurencija. Būna, bendraamžiai imasi drastiškų priemonių: apkalbų, šmeižto, kad pasiektų pripažinimą. Yra interneto tinklalapyje nuotraukų iš renginių galerija ir po tomis nuotraukomis galima rašyti komentarus. Dažnai tuose anoniminiuose komentaruose įžeidžiamai rašoma apie išvaizdą, pripasakojama nebūtų istorijų. Ir mane pačią yra taip apšmeižę. Stengiuosi nekreipti dėmesio", - sakė Vilniaus licėjaus vienuoliktoke.

Izoliuoti ar bandyti perauklėti?

Šiuo metu Seimas svarsto Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektą, jame siūlomos dvi pagalbos problemiškiems jaunuoliams teikimo sistemos. Dar nepadariusiam nusikaltimų vaikui ir jo šeimai būtų suteikiamos galimybės konsultuotis su specialistais, dalyvauti socializacijos ir prevencijos programose. Jau nusikaltusiems paaugliams - iškeisti mokyklą į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus. Dėl pastarojo siūlymo specialistai nesutaria. Tauragės "Aušros" vidurinės mokyklos direktorius Edvardas Kochas sakė palankiai sutikęs žinią, kad, priėmus minėtą įstatymą, bus įkurtos atskiros įstaigos vadinamiesiems chuliganams. "Chuliganų mokyklose visais laikais buvo, yra ir bus. Izoliuoti nereikėtų daug. Sovietmečiu buvo tokios internatinės mokyklos Čiobiškyje, Juodšiliuose ir Veliučionyse. Jos nebuvo perpildytos. Iš Tauragės rajono per metus išsiųsdavo 4-5 jaunuolius", - prisiminė 40 metų švietimo sistemoje dirbantis E. Kochas. Kategoriškai tokiam mokinių atskyrimui prieštarauja mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai. Jie tvirtina, jog atskirti smurtaujančius paauglius, išsiųsti juos į specialias įstaigas nėra problemos sprendimas. "Specialių įstaigų skaičiumi lenkiame daugelį Europos šalių. Skirstome visuomenę į normalią ir nenormalią, pastarosios stengiamės nematyti. Daug svarbiau rasti būdų, kaip problemiškus vaikus adaptuoti, jiems padėti", - įsitikinusi psichologė Jurgita Valiukevičiūtė, "Vaikų linijos" savanorių mokymo vadovė.

Jurgita Valiukevičiūtė, psichologė, "Vaikų linijos" savanorių mokymo vadovė:
- Pastaraisiais metais sulaukiamų skambučių statistika rodo, kad vaikai ima vis daugiau kalbėti apie patyčias. Jie pradeda suprasti, kad tai nėra normalus reiškinys. Keisti reikia pirmiausia suaugusius, kurie vaikus ugdo. Prevencijos nevykdėme ir dabar turime vaikus, kurie yra agresyvūs, linkę nusikalsti, žaloti kitus. Manau, dėmesys turi būti skiriamas specialioms ugdymo programoms - pykčio valdymo, konfliktų sprendimo, neagresyvaus elgesio. Tačiau mokykloje yra vietos žinioms, bet nėra vietos socialinių įgūdžių ugdymui. Esu prieš visokių specialių įstaigų kūrimą".

Tauragės "Aušros" vidurinės mokyklos direktorius Edvardas Kochas:
- Mokyklinių chuliganų nėra daug, bet sumušimai darosi žiauresni, net mergaitės pradeda smurtauti. Juridiškai mokykloje chuliganui nepilnamečiui nieko negalime padaryti. Jei jis mokytoją necenzūriškai išvadina, bendraamžių akyse yra didvyris ir randa sekėjų. Suaugusį žmogų įstatymas gina nuo chuliganų, nuo reketininkų, nuo vagių. Ar normalų mokinį nuo chuligano kas nors gina? Beveik niekas. Viena mūsų mergaitė reketavo kitos mokyklos pradinukę. Teismas nubaudė mamą 30 litų bauda, o tą pačią savaitę, kai teismas rašė sprendimą, minėtoji mergaitė 30 litų atėmė iš mūsų mokyklos antrokės. Taip sakant, padengė nuostolius. Tokių pavyzdžių pilna kiekvienoje mokykloje. Jei vaikas neturi 14 ar 16 metų, jis gali daryti bet ką, yra neliečiamas. Greta mūsų mokyklos yra profesinio rengimo centras ir jaunimo mokykla. Jau 4-5 metai mokykloje dirba apsaugos darbuotojas. Kol jo neturėjome buvo rimtų problemų: ateidavo tų mokyklų auklėtiniai, atimdavo pinigus iš moksleivių, prirūkydavo tualetus. Kad išvengtume konfliktinių situacijų, įsigijome vaizdo stebėjimo kamerų.

Jonė Žagelienė, Kauno "Žiburio" vidurinės mokyklos socialinė pedagogė:
- Mokykloje egzistuoja emocinis, fizinis ir psichologinis smurtas. Moksleiviai savo bendraklasių reikalauja už juos atlikti darbus: nešioti kuprinę, atlikti namų darbus. Mergaitės emocinį smurtą naudoja dar "subtiliau" - sugalvoja nešnekėti su viena. Emocinis smurtas dar nesuvokiamas kaip fizinis. Mokyklose mažėja ne tik psichologų, bet ir socialinių pedagogų, nes mūsų krūviai ir atlyginimai rudenį buvo sumažinti. Septynerius metus rašiau prevencijos projektus, bet pastaruoju metu nusibodo į juos kišti savo pinigus. Mokykloje dirbantis žmogus, vykdantis prevenciją, negali laisvai disponuoti pinigais iš Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos. Ją koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Parašai projektą, gauni finansavimą, pinigai visą laiką vėluoja. Smurtaujantys, problemų turintys vaikai reikalauja individualaus darbo. Jei su vaiku pradedi dirbti, jis keičiasi, nori pasilikti mokykloje, nė vienas nenori išeiti į profesines mokyklas. Aš prieš, kad vaikai būtų izoliuoti, net jei kitų vaikų teisės yra pažeidžiamos.

Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento specialistė Ligita Vaicekauskaitė:
- Šilutėje viena mokykla atliko tyrimą, kaip mokiniai supranta smurtą ir kokios jo priežastys. Išryškėjo, kad tėvai konfliktus su vaikais sprendžia taikydami bausmes, šaukdami. Vaikai atsakė, jog mokykloje ir patys užgaulioja ar muša kitus. Amerikoje mokyklose budi policininkai, pas mus tai sunkiai tikėtina. Dabar policininkai patruliuoja mokyklų prieigose. Priėmus Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, Lietuvoje turėtų pradėti koordinuotai veikti dvi pagalbos vaikams sistemos. Pirmiausia minimalios priežiūros sistema vaikams, kurie turi elgesio problemų, yra linkę nusikalsti, jos tikslas - plačioji prevencija, įtraukti paauglius į pozityvią socializaciją. Kita sistema - vidutinė priežiūra, kai nepilnamečių, kurie jau yra padarę teisėtvarkos nusižengimų, ugdymas būtų vykdomas specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose. Ten nepilnamečiai patenka teismo sprendimu. Dabar Lietuvoje veikia ketveri tokie auklėjimo ir globos namai - treji Vilniuje ir vieni Šiauliuose. Pagal įstatymą po vieną įstaigą turėtų įsisteigti kiekvienoje apskrityje, bet pačios apskritys nuspręs, ar joms tokios reikia.

Smurtaujančius vaikus reikia suprasti ne tik kaip agresorius. Jiems reikia pagalbos.