Renginyje apie visuomenės požiūrį į smurto reiškinį, patyčių formas, priežastis, pasekmes, patyčias mokykloje mažinančias priemones, medikų, tėvų ir mokyklos bendruomenės vaidmenį sprendžiant priekabiavimo problemas kalbėjo "Vaikų linijos" vadovas psichologas Robertas Povilaitis. Anot jo, vienas pagrindinių argumentų, kodėl privalu spręsti patyčių problemą yra Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai, rodantys, kad iš šalių, kuriose tyrimas buvo atliekamas, patyčios labiausiai yra paplitusios Lietuvoje. "Jeigu, pavyzdžiui, Švedijoje patyčias patiria apie 20 proc. vaikų, Lietuvoje šis skaičius gali siekti apie 70 proc, - sakė R. Povilaitis. - Be to, Švedijoje patyčios yra laikomos kaip nenormalus ir neigiamas elgesys, pas mus tai yra kasdienis, įprastas elgesys. Kai kuriose šalyse patyčių problema įvardinta ir sprendžiama jau 30 metų. Mūsų šalyje patyčios - kabinėjimasis, erzinimas, pravardžiavimas, mušimas, apkalbinėjimas, ignoravimas, izoliavimas, gąsdinimas, daiktų atiminėjimas - yra tapusios masiniu reiškiniu. Priemonių, kaip situaciją pakeisti, yra, tačiau reikia dirbti". Beje, berniukai tyčiojasi dažniau nei mergaitės, tačiau jos tai daro daug pikčiau.

Būtina įvardinti kaip problemą

"Vaikų linijos" vadovo teigimu, efektyviausiomis pripažįstamos patyčių prevencinė ir vyresnio brolio, vyresnės sesers prevencinė programos. Pastarąją keliuose šalies miestuose bandyta įdiegti, tačiau dėl prasto finansavimo atsisakyta. Anot R. Povilaičio, "vaistų", kaip problemą įveikti, yra, tačiau jie netaikomi. Be to, Lietuvoje patyčias pirmiausia reikia aiškiai įvardinti kaip problemą. Vaikai turi būti saugūs.

"Svarbiausias dalykas, kurį turi padaryti vaikas, iš kurio tyčiojamasi, arba apie tai žinantis - kam nors papasakoti. Tėvams, mokytojams, žmonėms, kuriais pasitiki. Bėda ta, kad dauguma vaikų bijo pasakyti, bijo tapti skundiku, "stukačiumi". Šią nuostatą būtina keisti ir tą reikia pradėti daryti nuo suaugusiųjų. Būtent jie išmokė, kad skųstis ar- ba skųsti yra blogai. Gal dėl to, kad ir kaip sunku būtų, ir bijomasi kreiptis pagalbos. Kai vaikai tyli, kad yra negerai, arba kai kažkas sus jais atsitinka, stebimės - kodėl niekam nieko nesakė? Patyčių problema išsispręs arba bent jau sumažės, jeigu į kovą su ja pakils visa mokyklos bendruomenė. Būtina organizuoti mokymus ir mokytojams, kad visi vienodai suprastų, kas yra patyčios, jas pamatytų ir reaguotų", - kalbėjo R. Povilaitis.

Organizuos mokymus

Kretingoje, pasak apie tai seminare kalbėjusios Kretingos psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichiatrės Teresės Ramanauskienės, patyčias yra patyrę arba iš kitų tyčiojosi apie 50 proc. vaikų. "Neramu dėl to, kad patyčios yra laikomos normaliu reiškiniu, būdingu vaikams, - kalbėjo psichiatrė.
- Tai didžiulė problema, nes ne kiekvienas berniukas ar mergaitė gali ją įveikti. Žeminami vaikai jaučiasi išgąsdinti ir nelaimingi, jiems sunku susikaupti bei mokytis. Ne vienam prireikia net psichikos sveikatos centro medikų pagalbos". Anot T. Ramanauskienės, būtina ugdyti nepakantumą patyčioms - emocinis, psichologinis smurtas kartais žeidžia daug labiau nei fizinis. Tą pirmiausiai turi suvokti specialistai, tėvai, mokytojai. "Ketiname rajone organizuoti mokymus pedagogams, socialiniams darbuotojams, kitiems specialistams. Būtina kalbėti, kaip padėti vaikui, iš kurio tyčiojamasi, kaip apskritai šią problemą spręsti. Juolab, kaip rodo rajone atlikta apklausa, kad vaikai to nori", - teigė psichiatrė.

Į "Vaikų liniją" apie problemas pasikalbėti norintys vaikai gali skambinti nemokamu telefonu 8-800 11111 kasdien nuo 11 iki 21 val. arba rašyti laiškus adresu: "Vaikų paštas", Vytauto g. N r. 15, LT - 08118 Vilnius.

T. Ramanauskienė: "Psichologinis smurtas kartais žeidžia labiau nei fizinis. Vaikai nuo patyčių turi būti apsaugoti".