Tyčiotis išmoko visuomenė

"Vaikų linijos" vadovas supervizorius Robertas Povilaitis sako, kad įvykiai Šiaulių mokyklose, kai vyresni mokiniai tyčiojosi ir žemino jaunesniuosius, akivaizdžiai parodė, kad patyčios mokykloje tampa kasdienybe.

Lietuvoje vaikai patiria daugiausiai patyčių

R. Povilaitis, jau šešerius metus vadovaujantis "Vaikų linijai", sako, kad Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai parodo, kad Lietuvos mokyklose susiklosčiusi katastrofiška situacija. 35-iose šalyse anonimiškai atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje vaikai mokyklose patiria daugiausia smurto ir patyčių. "Švedijoje 20 procentų vaikų į klausimą, ar per pastaruosius du mėnesius iš jų buvo tyčiojamasi, atsakė teigiamai. Lietuvoje tokių vaikų buvo apie 70 procentų. Patyčios - smurto rūšis, agresijos forma. Smurtas visuomenėje pasireiškia įvairiomis formomis. Lietuva pirmauja savižudybių, žmogžudysčių skaičiumi. Agresijos mūsų visuomenėje daug ir šeimoje, ir politikoje. Agresyvūs yra ir vaikai, ir suaugę. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Antra vertus, žmonės smurtauja dažniausiai tuomet, kai patys būna patyrę smurtą ar pažeminimą. Nuolat žeminamas žmogus jaučiasi nevertingas. Smurtas padeda žmogui pasijausti vertingesniam. Pargriovęs kitą, vaikas pasijunta stipresnis, apspjovęs pasijunta švaresnis, o išvadinęs debilu - protingesnis", - sako R. Povilaitis. Smurtaujantiems vaikams stinga tėvų dėmesio ir šilumos. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas parodė, kad vaikai Lietuvoje yra ir nelaimingiausi.

Patyčių galima sumažinti

Pasak R. Povilaičio, Skandinavijos šalys yra sukaupusios daug patirties, kaip pasiekti to, kad vaikai jaustųsi saugesni, patirtų mažiau patyčių. 1979 metais Švedija tapo pirmąja valstybe, uždraudusią suaugusiems vaikus bausti fizinėmis bausmėmis. Per 20 metų žymiai sumažėjo vaikų, patiriančių fizines bausmes - nuo 50 procentų 1980 metais iki 10 procentų 2000 metais. Sumažėjo žmonių, palankiai vertinančių fizines bausmes auklėjant vaikus — 2000 metais tik 6 procentai jaunesnių nei 35 metų amžiaus palankiai vertino fizines bausmes. 2003 metais Švedijos pavyzdžiu sekė dar šešios valstybės: Austrija, Danija, Vokietija, Suomija, Norvegija ir Islandija. Kitose šalyse iki šiol suaugusiems yra leidžiama vaikus auklėti, taikant fizines bausmes: antausius, mušimą liniuote, diržu, kitais daiktais. Toks pats fizinis veiksmas prieš suaugusįjį Baudžiamajame kodekse yra traktuojamas kaip nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gali būti baudžiami įstatymo numatyta tvarka. Vaikų linija vykdo kampaniją "Nustok tyčiotis", kuria siekiama skatinti draugiškus vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurti saugią mokyklą.

Mokytojai domisi kova su smurtu

Šiuo metu patyčių prevencijos programa vykdoma dviejose Vilniaus mokyklose. Auklėtojai mokomi kalbėti su vaikais apie patyčias per klasės valandėles. Vertinamas patyčių lygis programos pradžioje ir pabaigoje. "Jaučiamas milžiniškas susidomėjimas patyčių prevencija, nes mokytojai jaučia, kad tai yra rimta problema, tik jie nežino, ką daryti. Klaidinga manyti, kad vaikai neturi augti šiltnamio sąlygomis, jie turi užsiauginti storesnę odą, užsigrūdinti. Kitaip tariant, yra manančių, kad vaikai turi patirti patyčių, kad vėliau galėtų išgyventi sudėtingame pasaulyje. Tačiau tyrimai nustatė, kad patyčios vaikui nieko gero neduoda", - sakė R. Povilaitis.