Mokyklose - žiaurumo pamokos

"Kur mokyklose parašyta, kad moksleiviai vieni kitų negali vadinti debilais, žąsinais arba stumdytis, muštis? Jeigu jiems tai būtų pasakyta, patyčių gerokai sumažėtų", - Mokytojų dieną šalyje užfiksuotų vaikų smurto protrūkių priežastį nurodė vilnietis psichologas Robertas Povilaitis. Dėl moksleivių agresijos proveržių Pakruojo rajono Lygumų ir Šiaulių Gytarių bei Gegužių vidurinėse mokyklose pradėti ikiteisminiai tyrimai. Policijos akiratyje atsidūrė mokiniai, Mokytojų dieną, spalio 5-ąją, klasėse pakeitę tikruosius pedagogus bei jaunesnius moksleivius "auklėję" kumščiais, tampę už plaukų, plūdę necenzūriniais žodžiais.

Patyčios mokyklose - kasdienybė. Tačiau tiktai į viešumą iškilę skaudūs faktai liudija, kad ši problema - lyg kraujuojanti žaizda, kurią nelengva užgydyti. Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikti tyrimai neseniai parodė, kad Lietuva tarp 35 pasaulio valstybių užėmė pirmąją vietą pagal vaikų, iš kurių yra tyčiojamasi, skaičių.

Švenčių draudimas neišgelbės

"Įvykiai Pakruojo ir Šiaulių mokyklose parodė, kad patyčios mokyklose įgauna vis žiauresnes formas. Bet tyčiojimasis tarp moksleivių - masinis reiškinys", - teigė psichologinės pagalbos tarnybos "Vaikų linija" vadovas 29 metų R.Povilaitis....

- Gal reikėtų atsisakyti Mokytojų dienos tradicijų, kai šios šventės proga vyresniems moksleiviams leidžiama atlikti pedagogo darbą? Juk įvykiai parodė, kad "mokytojais" dirbo ir ne patys pavyzdingiausi mokiniai.
- Mokinių agresijos protrūkis ir Mokytojų diena - sutapimas.
Jei pedagogai tądien būtų neleidę moksleiviams vesti pamokų, būtų dirbę patys, patyčių problema šalies mokyklose dėl to neatrodytų mažesnė. Su Mokytojų diena susiję įvykiai, kuriuos tiria teisėsaugininkai, šį skaudų reiškinį tik iškėlė į paviršių. Mokiniai patyčių patiria dažnai, tik apie jas ne visada žino mokytojai, tėvai ar policija. Švenčių draudimas tyčiojimosi tarp mokinių nesumažintų. Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenys parodė, jog Lietuvos vaikai iš 35 pasaulio valstybių dažniausiai patiria pažeminimą, turėtų badyti akis ne tik mokytojams, bet ir šalies politikams. Tai - rimtas įspėjimas, kad reikia imtis veiksmų agresijai mokyklose suvaldyti.

Agresiją prilygino rūkymui

- Kaip siūlote kovoti su mokinių patyčiomis, agresija?
- JAV veikia smurto tyrimų ir prevencijos centras, kuris išanalizavo apie šešis šimtus programų smurtui mažinti. Iš jų atrinko tik trylika efektyviausių. Pritaikius šias programas, gaunamas garantuotas efektas. Lietuvoje jos nebuvo taikytos, nes mokyklose galbūt net ir nežinomos. Todėl pirmiausia reikėtų pedagogus mokyti, kaip kovoti su mokinių agresija. Reikėtų sukurti tokią mokyklos aplinką, kurioje patyčios negalėtų pasireikšti.
- Kaip sukurti tokią idealią aplinką, kurioje vaikai nesimuštų, nesistumdytų, neerzintų vienas kito ar net nesikeiktų?
- Kovoti su patyčiomis reikia taip pat kaip ir su rūkymu. Juk mokyklų teritorijose mokiniai vengia rūkyti, nes tai draudžia vidaus tvarkos taisyklės. Rūkaliai bijo, kad bus užklupti mokytojų. Po to gali tekti aiškintis ne tik pedagogams, bet ir savo tėvams. Daugelis mokyklų sugeba pasiekti tokį lygį, kad žalingam įpročiui tarpti nėra dirvos. Tokiu pat būdu reikėtų kovoti ir su patyčiomis - garsiai vaikams skelbti, kaip negalima elgtis. Mokyklų vidaus tvarkos taisykles reikėtų papildyti draudimais muštis, stumdytis, keiktis, įžeidinėti. Apie tai vaikams turi būti aiškinama ir per klasės valandėles. Į kovos lauką su moksleivių patyčiomis mokytojai turėtų įtraukti ir tėvus - šias problemas aptarti susirinkimuose. Mokyklų bendruomenių nariams reikėtų sukurti patyčių koordinavimo komitetus - į juos patarimo ar pagalbos galėtų kreiptis nuo tyčiojimosi kenčiantys vaikai.

Kenčia dažnas moksleivis

Beveik kiekvienas šalies moksleivis patiria bendraamžių ar vyresnių draugų pažeminimą. Tuo įsitikino tyrimą atlikę psichologinės pagalbos tarnybos "Vaikų linija" psichologai R.Povilaitis ir Jurgita Valiukevičiūtė. Prieš kelis mėnesius pasirodžiusios knygos "Patyčių prevencija mokyklose" autoriai R.Povilaitis ir Jurgita Valiukevičiūtė sostinės Pilaitės vidurinėje mokykloje atliko apklausą 4-10 klasėse. Joje dalyvavo apie 500 mokinių. Apie 70 procentų apklaustųjų nurodė mokykloje patyrę patyčias - kabinėjimąsi, pravardžiavimą, erzinimą, stumdymą bei mušimą, pinigų ar kitų daiktų atiminėjimą, apkalbinėjimą, gąsdinimą, ignoravimą. Moksleiviai šias patyčias patiria ne tik klasėse, bet ir mokyklų tualetuose, sporto salėse, autobusuose, parkuose.