Autorius: Aistė Stankevičienė, data: 2007 02 01
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Aktualijos
Formalų požiūrį į patyčių ir smurto problemos Lietuvos mokyklose sprendimą siekiama keisti diegiant norvegišką patirtį.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai nuo įvairios nusikalstamos veikos nukentėjo 5109 nepilnamečiai (2005 metais - 4922), užfiksuota daugiau seksualinės ir psichologinės prievartos atvejų. Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą 2006-aisiais pasiekė 323 skundai, iš jų 51 - dėl fizinio ir psichologinio, 10 - dėl seksualinio smurto. 14 skundų gauta dėl pačių pedagogų galimo fizinio ir psichologinio smurto prieš mokinius ar globos namų auklėtinius, 13 -dėl smurto šeimoje, 24 - dėl smurto, kurį patiria vaikai iš savo bendraamžių, draugų mokykloje ir už jos ribų. Patyčių mastai Lietuvos mokyklose yra didžiausi Europoje ir, specialistų teigimu, jau seniai peržengę epidemijos slenkstį. "Neseniai vienos Vilniaus vidurinės mokyklos keturiolikmetė moksleivė daugiau kaip savaitę nedrįso išeiti iš namų ir nelankė pamokų, nes konfliktas su bendramoksliais perėjo į atvirą grasinimą su ja susidoroti. Šiuo metu dėl minėto incidento vyksta ikiteisminis tyrimas. Anykščių rajono vidurinėje mokykloje du broliai, neapsikentę patiriamų patyčių, patys pradėjo smurtauti prieš bendraklasius, atsisakė eiti į mokyklą. Vienas brolių net mėgino nusižudyti. Tik tėvo dėka jis liko gyvas. Pedagogai atvirai prisipažino nežinantys, ką tokioje situacijoje daryti", - vakar per seminarą Seime vardijo vaiko teisių kontrolierė Rimantė Salaševičiūtė.
Programos reikia visai šaliai
Psichologinės pagalbos vaikams ir paaugliams tarnybos "Vaikų linija" vadovo Roberto Povilaičio nuomone, veiksminga parama Lietuvos mokyklų bendruomenei galėtų būti Olweuso patyčių prevencinė programa, taikyta Norvegijos Karalystėje. Smurto tyrimų ir prevencijos centras JAV, Kolorado valstijoje, paskelbė ją viena iš 12 efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje.
"Vaikų linijos" iniciatyva pernai keliose Lietuvos mokyklose jau pradėtos įgyvendinti 1,5-2 metus truksiančios prevencinės programos, parengtos remiantis Olweuso programa. Svarbiausios jos priemonės - pedagogų, vaikų ir jų tėvų mokymai spręsti patyčių problemas, kurti draugiškus tarpusavio ryšius.
Šiuo metu tokias prevencines programas įgyvendina trys Vilniaus mokyklos. Dviejų iš jų - Pilaitės ir "Ąžuolyno" - direktoriai Zotikas Popovas bei Audrius Tavoras sakė, kad šios mokyklos galbūt ir taps jaukesnės mokiniams, tačiau bendros Lietuvos problemos tai neišspręs. "Vaikų linijos" vadovas Povilaitis taip pat įsitikinęs, jog daug efektyvesnė būtų nacionaliniu mastu Lietuvos mokyklose įdiegta programa. Tam pritaria ir Salaševičiūtė.
Uždrausti bausmes įstatymu
Be to, anot vaiko teisių kontrolierės, itin svarbus būtų ir draudimo naudoti smurtą prieš vaikus juos auklėjant įtvirtinimas įstatymu. Visos fizinės bausmės jau uždraustos daugelyje Europos valstybių: Suomijoje - 1983-iaisiais, Norvegijoje - 1987, Austrijoje -1989, Kipre - 1994, Kroatijoje -1999, Danijoje - 1997, Latvijoje -1998, Bulgarijoje ir Vokietijoje - 2000, Ukrainoje - 2002, Islandijoje - 2003, Rumunijoje ir Vengrijoje - 2004 metais.
Parengti įstatymo dėl smurto prieš vaikus projektą jau buvo numatyta Vaiko gerovės įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metais plane. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, jog nėra tikslinga priimti atskiro įstatymo, todėl jau parengė Civilinio kodekso ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo papildymo projektus. Šiuo metu jie derinami atsakingose institucijose.
Salaševičiūtė nepritaria minėtiems projektams. Jos nuomone, ministerija šį klausimą vertino formaliai. Kontrolierė įsitikinusi, kad atskiras įstatymas, kuris aiškiai uždraustų visų formų smurto naudojimą prieš vaikus ir tiksliai apibrėžtų smurto sąvoką, būtinas.
