Autorius: Nenurodytas, data: 2007 02 17
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta
Lietuvoje patyčios lieka viena didžiausių jaunimo problemų. Tačiau valstybės atstovai nemato reikalo skirti daug pinigų šios bėdos sprendimui. Mūsų šalyje net nėra sukurta aiškių metodinių gairių, kaip reiktų mažinti patyčių skaičių. Organizacija "Vaikų linija", teikianti didelę pagalbą bendraamžių užguitiems vaikams/paaugliams, vienija tris tarnybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ši organizacija pastaraisiais metais labai išplėtė savo veiklą. Vaikų konsultavimo laikas buvo pailgintas dvigubai, pradėjo teikti konsultacijas internetu, inicijavo ir įgyvendino programą "Nustok tyčiotis".
"Programos "Nustok tyčiotis" galutinis tikslas - visiškai išnaikinti patyčias tiek mokyklose, tiek už jos ribų", - laikraščiui "Mokyklos Frontas" teigė "Vaikų linijos" direktorius Robertas Povilaitis.
Tačiau valstybė šykščiai remia šią organizaciją. Patyčių problemoms mokyklose spręsti trejiems metams buvo skirta vos dešimt tūkstančių litų. "Šiais metais kol kas iš valstybės negavome jokios paramos", - pasakojo Robertas Povilaitis.
Keturi milijonai pagalbos šauksmų
"Patyčių Lietuvoje katastrofiškai daug. Praėjusiais metais "Vaikų linijos" numeris buvo surinktas keturis milijonus kartų, tačiau mes buvome pajėgūs atsakyti tik į devyniasdešimt tūkstančių skambučių", - sakė Robertas Povilaitis.
2001 ir 2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užėmė pirmąją vietą pagal vaikų, kurie patiria patyčias, skaičių. Minėto tyrimo metu buvo ištirta padėtis trisdešimt penkiose valstybėse.
Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuvoje patyčias patiria apie septyniasdešimt procentų vaikų. Švedijoje su panašiais sunkumais susiduria tik kas šeštas jaunuolis.
Nėra konkrečios strategijos
"Vaikų linija" trejus metus rengia seminarus patyčių tema. Juose dalyvavo apie pusė tūkstančio socialinių pedagogų, psichologų, mokytojų bei administracijos vadovų. Seminaruose buvo tik patvirtintas teiginys, jog Lietuvoje nėra sukurtos jokios konkrečios strategijos, nurodančios, kaip pedagogai turėtų mažinti patyčių skaičių švietimo įstaigose. "Užsienio šalių patirtis įrodo, kad, įgyvendinant specialias programas, įmanoma ženkliai sumažinti patyčių lygį mokyklose", - teigiama "Vaikų linijos" pranešime spaudai.
Susiprato saugoti vaikus
"Pasitaiko atvejų, kai prievartą prieš mokinius panaudoja patys pedagogai. Vienareikšmiškai galima pasakyti - tai netoleruotina, ir mokyklos vadovai turėtų imtis visų priemonių, kad tokie kai kurių mokytojų veiksmai nepasikartotų", - pripažino vaikų ir jaunimo socializacijos departamento prie Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos atstovė Ligita Vaicekauskaitė.
Ilgą laiką Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, nepriėmusi įstatymo, saugančio vaikus nuo mokytojų smurto protrūkių. Tačiau pagaliau susigriebtą parengti Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymų ir pakeitimų įstatymus, kuriuose bus įtvirtintos nuostatos, kad vaikai turi teisę būti mokomi ir auklėjami be smurto. Vaiko fizinis baudimas ar kitoks jį žeminantis elgesys draudžiamas.
Vienos nuomonės nėra
Anot Lietuvos moksleivių parlamento (IMP) pirmininko Lauryno Skendelio, tiek viena tiek ir kita pusė yra kalta dėl smurto mokyklose. Vaikinas teigia, kad vienos pusės ginti negalima.
Bendros nuomonės nėra. Tačiau sklando kalbos, jog abi pusės kaltos. Dažnai mokiniai patys išprovokuoja mokytojus. Šie neretai pervertina savo jėgas ir imasi smurto", - aiškino L. Skendelis. Į klausimą, ar moksleivių parlamentas ėmėsi kokių nors priemonių spręsti šią problemą pirmininkas atsakė, jog LMP - bejėgis.
"Moksleivių parlamentas neturi realios jėgos spręsti šias bėdas. Šiuo metu rengiamas viešasis laiškas Švietimo ir mokslo ministerijai su prašymu peržiūrėti Lietuvos moksleivių chartiją. Norima, kad ir mokiniai būtų atsakingi", - kalbėjo pašnekovas.
