Autorius: Jonė Kučinskaitė, data: 2007 02 22
Tiražas: 6000; Rubrika: Nenurodyta
Apie kritišką Lietuvos vaikų psichikos sveikatą byloja ne tik tyrimai, bet ir kone kasdieniu reiškiniu tampantys smurto protrūkiai bei vis jaunesnių vaikų savižudybės.
Sostinės pradinėje "Volungės" mokykloje - vėl pyktis, ašaros ir smurtas. Mažametis iššoko pro antro aukšto langą. Vilniaus savivaldybės valdininkai tik po ilgo šventinio savaitgalio ėmėsi aiškintis problemas. Atrodo, kad toliau nei gaisro gesinimas vėl nebus pažengta. Tokia prielaida peršasi po pernai spalį šioje mokykloje įvykusio incidento, kai septynmetis griebėsi peilio.
Tuomet pedagogai šiek tiek ciniškai dėstė, kad jų tai nenustebino. Tai ne pirmas kartas. Kas vyksta, ar tai tik vienos mokyklos bėda? To paklausėme vaikų psichologo, psichologinės tarnybos "Vaikų linija" vadovo Roberto Povilaičio.
- Komentuoti situacijos "Volungės" mokykloje negalėčiau. Kas ten nutiko, žinau tik iš spaudos. Bet smurtas nėra tik vienos konkrečios mokyklos bėda. Agresijos tarp mokinių, susipriešinimo tarp mokinių ir mokytojų mastai kelia nerimą. Mokytojai skundžiasi, kad mokyklose jiems nebesaugu dirbti, ir tai yra tiesa, bet tiesa ir ta, jog vaikai taip pat nėra saugūs mokyklose.
Subtilios agresijos vaikų ir paauglių kasdienybėje tiek daug, kad šitai jau net nebematomą ir nebeįvardijama kaip agresija, patyčios, smurtas. Juk kasdien vaikai meta vieni kitų kuprines pro langą, striukes grūda į šiukšliadėžes, vieni kitus fotografuoja ir filmuoja mobiliaisiais telefonais, po to fotografijas deda į interneto svetaines. Iš tikrųjų agresyvus elgesys dominuoja daugelyje mokyklų, tik vienos tai mato, pripažįsta ir sprendžia noriau, o kitos - ne.
- Prieš kelias savaites Kaune nusižudė du mažamečiai. Kas vyksta vaikų galvelėse, kad būdami vos dešimties-dvylikos metų jie jau nesugeba rasti išeities?
- Tai itin rimtas signalas, kad vaikai blogai jaučiasi, visuomenės dvasinė sveikata kritiška. Savižudybė jau yra ledkalnio viršūnė. Ją vaikas renkasi tik tada, kai pats nebegali susidoroti su užsitęsusią problema. Iš tikrųjų Lietuvoje, palyginti su visa Europa, yra didžiausias tiek vaikų, tiek suaugusiųjų savižudybių rodiklis. O kiek dar yra bandžiusių žudytis vaikų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų vaikai - vieni nelaimingiausių pasaulyje.
- Vaikų ir jaunimo psichiatrai kalba, kad vaikų bei paauglių patyčios pasiekė epidemijos mastą, bet visuomenė nežino tikrųjų duomenų.
- Tarptautiniai tyrimai rodo, kad apie 70 proc. Lietuvos vaikų patiria patyčias. Tai vienas blogesnių rodiklių Europoje.
Tuo tarpu Švedijoje teigiamai į šį klausimą atsakė mažiau kaip 20 proc. apklaustųjų. Bet jų vyriausybė šiuos faktus iškėlė nacionaliniu lygmeniu, pripažino didžiule bėda ir jai spręsti skyrė 40 mln. Švedijos kronų (apie 14 mln. Lt - aut. past.).
Vaikų patyčios yra tik viena agresijos formų. Iš tikrųjų agresyvūs ne tik vaikai -tokia visa suaugusiųjų visuomenė. Europos šalių vertybių tyrimas, kurį atliekant buvo klausiama apie toleranciją, parodė, kad lietuvių galvose labai daug pykčio. Tokie pat pikti tik vengrai, latviai ir baltarusiai.
- Pernai baigėte tyrimą apie vaikų ir paauglių patyčių mokyklose priežastis. Kokios jos?
- Tai kyla iš visos visuomenės santykių. Ta pati Švedija, kurioje mažiausiai savižudybių, o visuomenė yra laimingiausia, dar 1979 m. uždraudė vaikus auklėti fizinėmis bausmėmis. Po 27-erių metų jie tapo saugiausia visuomene pasaulyje.
- Kas pasikeitė Pilaitės vidurinėje mokykloje, kurioje įgyvendinote patyčių prevencijos programą?
- Kampaniją "Nustok tyčiotis" pernai kovą pradėjome vykdyti Pilaitės vidurinėje, vėliau įsitraukė dar dvi mokyklos. Tai ilgas darbas. Ir pirmieji tyrimo rezultatai bus matyti tik šią vasarą. Tiesa, gauname anoniminių vaikų pranešimų, kad atmosfera darosi sveikesnė, kartais jie susidraugauja net su buvusiais priešais.
- Ar sprendimas laikinai vaiką mokyti namie, o vėliau pervesti į specialiąją mokyklą yra geriausia išeitis? Po tokių žingsnių galime būti tikri, kad ateityje smurtas mokykloje nebepasikartos?
- Kad tai tik gaisro gesinimas, parodė nauji įvykiai "Volungės" mokykloje. Vieno vaiko izoliavimas, jo pervedimas į kitą mokyklą agresijos klasėje nesumažina. Vaikai susiranda kitą auką.
- Daugelio įsitikinimu, gerėjant gyvenimui agresijos, savižudybių turėtų būti mažiau. Kodėl yra priešingai?
- Pragyvenimo lygio kilimas, mūsų turtėjimas nėra geros savijautos garantas. Reikia gydyti socialinius santykius. Tie patys tyrimai rodo, kad mūsų vaikai, paklausti, kaip vertina savo bendraamžius, pagal teigiamų atsakymų kiekį pralenkė tik rusus, čekus ir anglus. Lietuvos, Latvijos, Rusijos vaikai taip pat yra mažiausiai patenkinti gyvenimu. Nors štai gerokai skurdesnėje Gruzijoje savižudybių bent penkiolika kartų mažiau nei Lietuvoje.
- Kokią biudžeto dalį vaikų ir jaunimo sveikatai skiria Lietuva ir kiek senos demokratijos Vakarų šalys?
- Kadangi pinigai vaikų psichikos sveikatai skiriami per tris ministerijas, sudėtinga suskaičiuoti. Tačiau akivaizdu, kad moderniai ir efektyviai pagalbai pinigų nepakanka.
- "Sugiharos fondas - diplomatai į už gyvybę" Jus išrinko 2006 metų tolerancijos žmogumi. Bet ceremonijos išvakarėse sužinojote, kad Vaikų linijai sostinės valdžia neskirs finansavimo. Kaip vertinti tokią situaciją: užsieniečiai atkreipia dėmesį į Jūsų pastangas kurti saugų Lietuvos vaikų pasaulį, o vietos valdžia rodo, jog šis darbas tarsi nereikalingas?
- Fondas atkreipė dėmesį į Vaikų liniją, kampaniją "Nustok tyčiotis". Tai mūsų darbo įvertinimas. Tai, kad Vaikų linijos egzistavimas pakimba ore, rodo, jog Lietuvoje dvasinei sveikatai neskiriama dėmesio. Su Vilniaus savivaldybe mums sunku kalbėtis. Jie pažadėjo Vaikų linijai skirti 65 tūkst. Lt, tačiau iškėlė daug sąlygų. Jų įvykdyti mes negalėsime. Mums sakoma, kad žmonėms, kurie ieško ir apmoko savanorius, kaip dirbti su dvasinių problemų turinčiais vaikais, negalime mokėti atlyginimų. Nors tie atlyginimai minimalūs: aš, kaip vadovas, per mėnesį gaunu 30 Lt, o darbuotojai -300 Lt.
