Autorius: Jurga Kraštinaitytė, data: 2007 02 27
Tiražas: 25634; Rubrika: Tai aktualu
Psichologinės pagalbos tarnybos vaikams ir paaugliams "Vaikų linija" vadovą psichologą Robertą Povilaitį "už tylų nuolatinį darbą mažinant neapykantą ir susvetimėjimą visuomenėje, pastangas sukurti saugų vaiko pasaulį" neseniai Chiune Sugiharos fondas pagerbė kaip 2006-ųjų Tolerancijos žmogų
Su psichologu Robertu Povilaičiu kalbėjomės apie tai, kas džiugina - pavykusius projektus, sumanymus, ir apie tai, kas skaudina - kartais į neviltį varančias kliūtis.
Kybo ore
Sausio pabaigoje "Vaikų linija" išplatino pranešimą, kuriame skelbia, kad jos teikiamai pagalbai iškilo rimtas pavojus. Šiai tarnybai skiriamas finansavimas labai nepastovus ir, kaip sako R.Povilaitis, kasmet jos likimas pakimba ore.
"Praėjusiais metais mums buvo bandoma paskambinti beveik keturis milijonus kartų, bet atsiliepėme tik į 90 tūkst. skambučių - vos į vieną iš penkiasdešimties, - pasakoja tarnybos vadovas. - Vadinasi, tokios pagalbos poreikis yra milžiniškas ir jis nuolat didėja. Sena draugystė mus sieja su Velso vaikų linija. Kartais imu lyginti mūsų tarnybas, nes Velse gyventojų yra panašiai tiek, kiek Lietuvoje. Tačiau ten vienu metu veikia apie dešimt telefono linijų, o pas mus - viena, kartais dvi. Jei kalbame su vienu vaiku, į kito skambutį jau negalime atsiliepti."
Anot pašnekovo, vienintelė institucija, aiškiausiai prisidedanti prie šios pagalbos, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji jau ne vienus metus moka už skambučius į "Vaikų liniją" ir visas kitas psichologinės pagalbos tarnybas, taip pat skiria šiek tiek lėšų administravimo išlaidoms. "Vaikų linijai", kuri veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, per metus tenka apie 20 tūkst. litų. "Tai tik nedidelė dalis būtinų lėšų. Už jas negalime organizuoti pagalbos", - teigia R.Povilaitis.
Problema - ne vien finansai
Vaikų teisių komitetas prie Jungtinių Tautų, kai Lietuva jam prieš metus teikė ataskaitą, kaip šalyje įgyvendinamos vaiko teisės, davė patarimų, ką pakeisti. Vienas jų - psichologinė pagalba telefonu 24 valandas per parą. Lietuvoje šiuo metu "Vaikų linija" veikia nuo 11 iki 21 valandos. Specialų pareiškimą apie pagalbos tarnybas yra paskelbęs ir Europos Parlamentas. Tokia linija turėtų būti privaloma kiekvienos Europos Sąjungos narės sveikatos apsaugos sistemos dalis.
"Psichologinė pagalba Lietuvoje apskritai beveik neprieinama. Įstaigos, kuriose vaikai galėtų ją gauti, yra dviejų tipų - tai psichikos sveikatos centrai ir pedagoginės psichologijos tarnybos. Tačiau realiai jų pagalbos nepakanka. Pats vaikas ten niekada neis, o kad kas nors nuvestų, turėtų būti didžiulių problemų. Taigi pagalba sunkiai prieinama. Vien iš "Vaikų linijos" pavyzdžio galime matyti, kiek valstybė investuoja į dvasinę sveikatą", - kalbėjo R.Povilaitis. Jo nuomone, jaunųjų Lietuvos piliečių psichinė sveikata šiandien šalyje nėra prioritetas.
Vaikams jų reikia!
Kad "Vaikų linija" iš tiesų reikalinga, byloja pačių skambinančiųjų balsai. Tarnybos vadovai norėtų atlikti išsamesnius tyrimus, kokia jos nauda, ar ji svarbi vaikams, bet kol kas nepajėgtų imtis šio darbo. Tačiau yra būdų, kaip išgirsti vaikų nuomonę. Pirmiausia kasmet didėjantis skambučių skaičius. Vadinasi, vaikai žino apie šią telefono liniją, papasakoja vieni kitiems, kaip ten su jais bendraujama. Be to, jie turi galimybę anonimiškai parašyti atsiliepimus apie tarnybą. Tai galima padaryti atsivertus interneto svetainę www.vaikulinija.lt. Pasak R.Povilaičio, 99 proc. atsiliepimų labai teigiami: "Galbūt reikėtų samprotauti, jog tie, kurie nėra patenkinti, mums tiesiog nerašo. Tačiau aišku viena - vaikai pasitiki šia tarnyba. Skambutis į "Vaikų liniją" yra anonimiškas ir konfidencialus. Taip jiems paprasčiau kalbėti apie savo sunkumus ir problemas. Kartais pagalvoju, kodėl vaikai nesikreipia į aplinkinius žmones? Nes mes siūlome nepaprastai paprastą dalyką: pasikalbėti apie tai, kas jiems svarbu, kas kelia nerimą. Ir sulaukiame daugybę skambučių. Suaugusieji irgi turi pelnyti vaikų pasitikėjimą, kad jie norėtų, drįstų kalbėtis."
"Nustok tyčiotis"
"Vaikų linija" siūlo psichologinę pagalbą telefonu ir internetu. Kita ne mažiau svarbi veikla - kalbėjimas apie jaunuomenei aktualias problemas. R.Povilaitis aiškina: "Vaikai mums pasakoja, rašo, o mes jų rūpesčius "įgarsiname" ir sakome visuomenei: "Žiūrėkite, kas darosi!" Viena tokių šios tarnybos paviešintų problemų - patyčios mokyklose. Kampanija "Nustok tyčiotis" pradėta 2004-aisiais. Apie šią problemą psichologas teigia susimąstęs prieš devynerius metus. Kolegos iš Didžiosios Britanijos vaikų linijos pasiguodė, kad jiems skambinantys mokinukai ypač dažnai skundžiasi dėl "bullying". R.Povilaitis sako tuomet tikrinęs žodyne, ką tai reiškia: "Ieškojau ir radau: priekabiavimas. Tada nuoširdžiai negalėjau suprasti, kodėl ten ta problema tokia didelė. Kai ėmiau gilintis, supratau, kad mūsų aplinkoje ji - milžiniško masto. Mano supratimu, tokia didžiule, kad net nematyti, jog tai problema. Prasivardžiavimas, erzinimas, stumdymas, daiktų atiminėjimas jau tampa norma. Žmonės sako: "Taigi visur taip vyksta! Kaip kitaip gali būti?" Jei vienas kito žeminimas yra kasdienybė, tai - rimtas signalas suklusti."
Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, per du pastaruosius mėnesius apie 70 proc. vaikų patyrė patyčias. Švedijoje šis rodiklis nesiekia nė 20 procentų. Skirtumas dramatiškas!
