Autorius: Parengė Giedrė Petkevičiūtė, data: 2007 04 26
Tiražas: 6000; Rubrika: Nenurodyta
Lietuviai kratosi savanoriško darbo: "Eurobarometro" duomenimis, visuomeninėje neatlygintinoje veikloje dalyvauja 11 proc. Lietuvos gyventojų, o štai Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje - mažiausiai pusė visų gyventojų.
Dvidešimtmetis Andrius Miką, pernai pripažintas Metų savanoriu, neslepia, kad aplinkiniai dažnai jo klausia, kodėl jis dirba, jei už tai negauna pinigų. Tačiau Lietuvos karo akademijos kariūnas nesutrinka: "Aš tiesiog noriu būti naudingas visuomenei. Savaitė turi septynias dienas - laiko padėti kitiems yra užtektinai", - sako jaunuolis.
Andrius savanoriu dirba jau penkerius metus. Be to, kad yra aktyvus skautas, jis dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose projektuose. Pavyzdžiui, šiuo metu vaikinas tapo neoficialiu vieno problemiško paauglio globėju. "Mes susitinkame kartą per savaitę ir kartu leidžiame laisvalaikį: einame pasivaikščioti, lankomės kine ir tiesiog bendraujame. Noriu būti jam draugas, kad jis drąsiau žiūrėtų į gyvenimą ir išvengtų klaidų", - teigia Andrius.
Pasak nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus Martino Žaltausko, Lietuvoje pilietiška visuomenė dar tik kuriasi. "Nemažai žmonių pas mus netgi nežino, kas yra savanoris. Vyresniosios kartos atstovams atrodo, kad savanoriais gali būti tik kareiviai", - antrino Savanorių centro projektų vadovė Jurgita Margau. O "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis pastebi, kad savanoriško darbo misija sunkiai suvokiama net ir valdžios atstovams. M. Žaltauskas pritaria, kad valstybės institucijoje į savanorius dažnai nežiūrima rimtai.
Šiuo metu šalyje yra apie 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, kurios turi nuo vieno iki kelių tūkstančių savanorių.
