2007 2006 2005 2004 2003

Autorius: Zebra, data: 2007 08 08
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Politika

Filmai internete, kuriuose Lietuvos paaugliai mušasi – tai tik jų įprastinio gyvenimo atspindys, išsprūdęs į viešumą, mano psichoterapeutai. Kovoti reikia ne su šiuo simptomu, o su agresija tarp paauglių bei visuomenėje. Antra vertus, prievartą vaizduojantys mėgėjiški filmukai patys paskatina prievartą.

Populiariame tinklapyje "YouTube" yra daugybė filmukų, kuriuose mušasi Lietuvos paaugliai. Kai kurių jų fone groja ritminga muzika.

Dauguma muštynių filmukų yra labai populiarūs. Pavyzdžiui, per 30 tūkst. žmonių peržiūrėjo, kaip, skatinami draugų, be aiškios priežasties mušasi du nepilnamečiai Kaune prie "Aušros" gimnazijos.

Beveik 14 tūkst. internautų peržvelgė "razborkės ant prikolo (santykių aiškinimasis dėl linksmumo – Alfa.lt)" pavadintą filmuką – spontaniškas muštynės, kurias skatina filmuojantysis.

Šis klipas rodo, kaip Klaipėdoje 7C klasės berniukai mušasi su 8C klasės berniukais – kumščiuojasi, spardo nukritusiuosius ant žemės. "zjb (labai gerai – Alfa.lt) buvo...", – komentuoja filmuką įdėjęs žmogus, prisistatęs "geldzius147258369".

Yra ir besigiriančių kovos menų sugebėjimais – šis filmukas rodo muštynių mini čempionatą" bendrabučio koridoriuje. Peržiūrėjusių – beveik 17 tūkstančių.

Atsirado net naujas žanras – vaidinamos muštynės. Pavyzdžiui, apsimetama, kad "dėl butelio" mušasi du kaimiečiai (žiūrovų – beveik 40 tūkst.). Arba vaidinama, kaip du paaugliai "taikliu smūgiu" nuverčiami be sąmonės, po to "atsitiktinio praeivio" apvagiami.

Taip pat lietuviai dalijasi Rusijoje filmuotais vaizdais. Ieškant "You Tube" žodžio "mustynes", galima rasti, pavyzdžiui, masinę kovą tarp Rusijos gaujų. Ją pažiūrėjo 27 tūkst. lietuvių.

Policija nesupranta, ar tai nusikaltimas

Lietuvos policija jaučiasi bejėgė prieš šituos filmukus.

"Jei filmai yra serveryje užsienyje ("You Tube" yra JAV bendrovė – Alfa.lt), tai vienintelis variantas, kaip gauti informaciją, užsiimti realiu tyrimu – rašyti tarptautinį pagalbos prašymą" – Alfa.lt informavo policijos Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriuje.

Be to, vien iš filmų Lietuvos policijoje dirbantiems žmonėms sunku apsispręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame būtų prašoma informacijos.

"Faktas, kad mokiniai mušasi – nereiškia, kad nusikaltimas daromas. Gali būti, kad vaikai iki 14 metų amžiaus. Tai jokiu būdu nebus nusikaltimas".

Tiesa, skundų dėl turinio internete Lietuvos policininkai sulaukia.

Internetas tik paviešino

Psichoterapeutai aiškina, kad tokie filmukai tik atspindi Lietuvos paauglių gyvenimą.

"Jei paauglys ar vaikas negali gauti pripažinimo kitais būdais iš aplinkinio pasaulio, tai tokiais būdais stengiasi parodyti, kad jis stiprus, kad gali ką nors padaryti", – svarsto psichoterapeutas Vytautas Blažys.

Be to, kadangi jų aplinkoje daug smurto, vaikai ir paaugliai mato, kad smurtu gali pasiekti ką nori. Ar, kad tik agresyviai elgdamasis gali ką nors pasiekti.

"Tie filmukai – tai tik būklės atspindys, tarsi matoma gilaus ledkalnio viršūnė. Labai gali būti, kad jie seniai elgiasi taip, kaip matyti, bet tik dabar tai išlindo į paviršių ir mes tai pamatėme", – įsitikinęs pagalbos telefono "Vaikų linija" vadovas Robertas Povilaitis.

Lietuvos vaikai ypač agresyvūs, primena R. Povilaitis. Jie pripažinti agresyviausiais trisdešimt pasaulio šalių nagrinėjusiame tyrime.

Vaikų ir paauglių agresyvumą jis aiškina visoje visuomenėje tvyrančia agresija. Ši agresija pasirodo elgesyje – ar žodžiais, ar kumščiais.

"Lietuvoje ir postsovietinėse šalyse netolerancijos, o todėl ir neapykantos yra katastrofiškai daug. Muštynes iššaukia žmonių mąstymas. Žmonės turi turėti neapykantos, pykčio, kad pradėtų muštis, nes jei aš esu draugiškas ir gerai nusiteikęs, gerbiu aplinkinius, tai nejaučiu noro duoti į nosį", – svarsto R. Povilaitis.

Ne visi, kurie turi neapykantos, pradeda muštis, bet tikimybė, kad tokio elgesio bus griebtasi, daug didesnė, dėsto jis.

R. Povilaičio įsitikinimu, būtent agresyvumas visuomenėje sukelia "karą keliuose".

"Tai, kas ten vyksta, yra mažiausiai susiję su automobiliais, kelių kokybe. Susiję tik su žmonių elgesiu, jų mąstymu. Juk ne automobilis kaltas, kad žmogus supykęs sėda į mašiną ir važiuoja 150 km/h greičiu mieste".

Moko agresijos

V. Blažys svarsto, kad tokie filmukai internete skatina kitus paauglius elgtis agresyviai.

"Suaugusiems gali atrodyti, kas čia tokio, kvaila pramoga. Vaikai kitaip supranta – jie mąsto: "Visai įdomu, galima ir man taip padaryti". Be to, prievartos stebėjimas vaiką ar paauglį padaro nejautriu kito žmogaus skausmui. Smurtas tampa natūralia kasdienybe", – kalba jis.

Internetas tarsi skatina smurto varžybas. "Jei mano draugai ir aš geriau sugalvosiu, ką nufilmuoti, galbūt mano filmukas sulauks ne 30 tūkst. žiūrovų, o 50 ar net 100 tūkst.", – mąstymo pavyzdį pateikė V. Blažys.

R. Povilaitis atsargesnis: jo nuo nuomone, smurtą paaugliai ir taip mato visur: per filmus, per animacinius filmus, mato mokykloje, kartais – šeimoje.

"Vieni patys tokie filmukai negali išmokyti vaiką agresyviai elgtis. Galbūt išmokstama, kad galima taip elgtis – bet nebūtinai taip padaroma. Kita vertus, jei smurtas paauglį pasiekia visur, ir televizoriuje ir internete, jei dar šeimoje gauna lupti ir taip yra auklėjamas – tai daug daugiau galimybių, kad jis taip ir elgsis", – svarsto R. Povilaitis.

Simptomų negydyk

Kovoti su muštynių filmukais internete – tai tarsi gydyti simptomą, o ne ligą, mano R. Povilaitis.

"Manau, turi būti agresyvaus elgesio prevencija – siekti, kad agresyvus elgesys neatsirastų. Vaikai negimsta norėdami duoti į nosį kitiems vaikams, tai atsiranda vėliau", – aiškina jis.

V. Blažys svarsto, kad visuomenės reakcija turėtų tokia, kad įvairiais būdais būtų pasakyta, jog tai yra negerai, netoleruotinas dalykas.

"Tik nereikėtų perlenkti lazdos, nes tai gali išvirkštinę reakciją sukelti. Kita vertus, reikėtų pagalvoti, kokių priemonių imtis, kad filmukai nebūtų pažiūrimi šimtų tūkstančių žmonių".

Užsienyje panašūs filmukai vadinasi "cyberbullying" – internetas naudojamas skaudinti ar žeminti kitus, mano R. Povilaitis.

"Vaikai erzinasi, prasivardžiuoja, veiksmais, stumdo, muša, daiktus atiminėja, gadina, spjaudo ir taip toliau. Kai kas dar tai nufilmuoja, įdeda į internetą ar sukuria interneto svetainę, kur prirašo bjaurių dalykų. Bet kad patyčioms pasitelkiamas internetas – tai tik niuansas. Reiškinys juk tas pats", – kalba jis.