2007 2006 2005 2004 2003

Autorius: Birutė Slavinskienė, data: 2007 08 21
Tiražas: 3500; Rubrika: Nenurodyta

Nenumaldomai artėja rugsėjis, naujų mokslo metų pradžia, ir daugelio mokinukų galvelėse sukasi mintys toli gražu ne vien apie tai, kaip džiugu bus įžengti į savo klasę, sutikti seniai matytus draugus ir kaip įdomu bus kasdien sužinoti ką nors naujo. Deja, deja, daugelio mintys ne tokios šviesios... Jie mąsto apie tai, kaip reikės išvengti bendraamžių patyčių.

Jas patiria daugelis vaikų, ir tai ne tušti svarstymai. Tyrimai rodo, kad mūsų vaikai - tikri Europos mušeikos. Lietuvoje 70proc. vaikų patiria patyčias ir 70 proc. vaikų tyčiojasi iš kitų. Anot psichologų, tai ne vaikų, o suaugusiųjų problema. Išgirdus tokią statistiką kiekvieno tėvo pirmoji reakcija: "Mano vaikas - ne toks". Deja, jei peržiūrėsime savo vertybes, nieko kita neliks, kaip sutikti su dar vieno tyrimo išvada: darbas Lietuvoje tapęs didesne vertybe nei šeima. Galima būtų manyti, kad šį požiūrį perėmėme iš Vakarų, tačiau apklausos rodo, kad kaip tik tuo nuo kitų Europos valstybių ir skiriamės. Psichologų teigimu, kitus žeminti ir mušti pradeda tie vaikai, kurie retai mato tėvus, jaučiasi palikti likimo valiai ir dėl to jaučiasi blogai.

Apspjaudamas kitą vaikas pats jaučiasi švaresnis. Prasivardžiavimai, apsistumdymai, muštynės tapo tokia kasdienybės norma, kad suaugusieji jau seniai dėl to nekvaršina galvos. Tik kai lūžta ranka ar pasipila kraujas, ima kraipyti galvas: "Ir iš kur toks žiaurumas?" Pirmiausia reikia dirbti su suaugusiaisiais, teigia psichologai. Iš kur vaikai žino, kad skųstis yra blogai? Iš suaugusiųjų. Mokytojai dažnai pyksta, kad jiems trukdo dėl smulkmenų: pieštuką atėmė, pastūmė, kažkaip pavadino. Tad nėra ko stebėtis, kad paaugliai savo bėdų jau niekam nepasakoja.

Situacija mokyklose ims keistis, jei vaikai bus skatinami skųstis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito, kuris skriaudžiamas. Tuomet nebeteks galios tie, kurie anksčiau grasindavo: "Jei kam nors pasakysi, tau - viskas".

Šiuo metu pasaulyje aktyviai diskutuojama apie vaikų baudimo fizinėmis bausmėmis sąsajas su agresija. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau vaikai baudžiami fizinėmis bausmėmis, tuo jie piktesni ir agresyvesni.

Pirmoji tai suprato Švedija, 1979 m. priėmusi "Nemušimo įstatymą", kuriam, beje, labai priešinosi tėvai. Jie net skundėsi Strasbūrui, tačiau skundas buvo atmestas.

Po įstatymo įteisinimo Švedijos valdžia ėmėsi labai aktyvios reklaminės kampanijos: raginimai nemušti vaikų buvo spausdinami net ant pieno pakelių. Rezultatai buvo stulbinami. Po 16 metų atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 proc. 15 metų jaunuolių bent kartą gavo į kailį. Vaikai pradėjo mažiau vartoti alkoholio, narkotikų, sumažėjo jų nusikalstamumo lygis. Šiandien Švedijoje vaikų smurto rodikliai mažiausi pasaulyje - apie 15 proc.

Pasaulyje žinoma apie 600 vaikų smurto prevencijos programų, iš kurių 11 laikoma itin veiksmingomis. Per 1-2 metus agresijos mastus jos gali sumažinti iki 80 proc.

Lietuvoje iki galo neįdiegta nė viena iš šių programų - iš dalies jos veikia tik atskirose mokyklose: "Vaikų linijos" rengiami seminarai "Nustok tyčiotis". Vilniaus paramos vaikams centre veikianti programa - nevyriausybinės organizacijos "Gelbėkit vaikus" organizuojamos vaikų grupės prieš smurtą.

Norvegijoje patyčių mokykloje problema buvo įvardyta dar prieš 20 metų, kai vienas po kito nusižudė trys vaikai. Žurnalistai pradėjo aiškintis savižudybių priežastis, pasirodė, kad jie buvo žeminami mokykloje.