Autorius: Šarūnė Kaušylaitė
Lrytas.lt, 2009 06 01
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Prasidėjus naujiems mokslo metams sunkumų prislėgti vaikai turės galimybę skambinti ne tik "Vaikų linijai", bet ir naujai įkurtai dar vienai tarnybai - "Pagalbos vaikams linijai". Atrodytų, kad reikia džiaugtis didėjančia ir prieinamesne pagalba vaikams. Tačiau Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė Ona Kristina Polukordienė teigia, kad kurdama naująją pagalbos liniją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiog akiplėšiškai išlaidauja.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis taip pat lrytas.lt teigė nesuprantantis, kam ekonominio sunkmečio metu reikia steigi tarnybą, kuri dubliuoja jau veikiančios "Vaikų linijos" darbą.
"Svarbiausias klausimas – kuo "Pagalbos vaikams linija" skirsis nuo jau veikiančios "Vaikų linijos"? Jeigu tie skirtumai būtų apčiuopiami ir viena linija papildytų kitą, tuomet naujos pagalbos linijos įsteigimas būtų sveikintinas dalykas. Tačiau panašu, kad dabar telefoninių tarnybų ištekliai ne vienijami ir stiprinami, o dubliuojami", – aiškina dr. P.Skruibis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė primygtinai tikina, kad "Pagalbos vaikams linija" nesiims konsultuoti vaikų, taigi negali būti kalbos apie paslaugų dubliavimą.
Naujosios linijos tikslas, anot S.Bronušienės, yra informuoti smurtą patiriančius vaikus ir tarpininkauti tarp informacijos ieškančių vaikų ir tam tikrų institucijų. Vaikai gautų informacijos arba būtų tiesiogiai sujungiami su atitinkamomis tarnybomis. Taip pat šios tarnybos gautų informacijos apie vaikus. Taigi "Pagalbos vaikams linija" nebūtų tokia konfidenciali, kaip "Vaikų linija", kur dažniausiai skambinama pasiguosti, išsikalbėti.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministro R.Dagio patarėja Elena Urbonienė kalba kitaip - ji sako, kad "Pagalbos vaikams linija" teiks ir konsultavimo paslaugas. Tik galbūt ne iškarto, o kai bus paruoštos trys dešimtys savanorių. Tuomet naujoji pagalbos linija ne tik teiks informaciją, bet ir konsultuos.
Tuo labiau, kad šių metų kovo mėnesį "Pagalbos vaikams linija" laimėjo konkursą, kuris suteikia teisę naudotis tarptautiniu pagalbos vaikams telefonu - 116111. Konkurso reikalavimuose nurodyta, kad organizacija turi teikti psichologinę pagalbą vaikams.
Konkursas dėl europinio pagalbos numerio smirda
Ryšių reguliavimo tarnyba daugelyje šalių vieningai veikiantį numerį rezervavo dar 2008 m. vasarį, tačiau konkursas dėl jo buvo paskelbtas tik po metų, kai jau buvo įsteigta "Pagalbos vaikams linija". Būtent šiai valstybinei įstaigai laimėjus viešųjų pirkimų konkursą, pasigirdo nepasitenkinimo garsai. "Vaikų linija" pateikė pretenziją Ryšių reguliavimo tarnybai, dėl neteisingai organizuoto viešojo pirkimo konkurso, mat komisijoje dalyvavo dvi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojos. Tačiau pretenzija buvo atmesta.
"Būdama Tarptautinės vaikų linijų asociacijos nare, "Vaikų linija" prisidėjo prie kreipimosi į Europos Komisiją, kad visose ES šalyse būtų patvirtintas vienas lengvai įsimenantis telefono numeris 116111, skirtas vaikų linijoms. Mums buvo labai netikėtas Ryšių ir reguliavimo tarnybos sprendimas nesuteikti europinio pagalbos numerio Vaikų linijai, dirbančiai daugiau kaip vienuolika metų, ir šį numerį suteikti naujai kuriamai tarnybai.", – teigia laikinai einanti vadovės pareigas Jurgita Smiltė Jasiulionė ir priduria, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas įsteigti naują pagalbos vaikams liniją kelia nerimą dėl "Vaikų linijos" ateities.
"Žinau, kad dr. R.Povilaitis labai norėjo gauti teisę naudotis tarptautiniu vaikų pagalbos numeriu, tačiau "Vaikų linija" konkurso paprasčiausiai nelaimėjo. Išėjo, kaip išėjo. Iš esmės "Vaikų linija" nėra pajėgi padaryti to, ką dabar galės nuveikti mūsų naujai įsteigta pagalbos vaikams tarnyba", – sako E.Urbonienė.

Ar "Vaikų linijai" gresia mirtis?

Dėl "Vaikų linijos" ateities nerimas kyla ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei: "Pagalbos vaikams linijos" atsiradimas iš rinkos išstumia vaikams jau žinomą nemokamos pagalbos telefono tarnybą "Vaikų linija". Jeigu prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įsteigtai pagalbos linijai skiriamas beveik 300 tūkst. litų finansavimas (2009 metams buvo numatytas 298,5 tūkst. litų biudžetas "Pagalbos vaikams linijai", tačiau vėliau buvo sumažintas - red. pastaba), tai jau dešimt metų dirbanti "Vaikų linija" gali nebesitikėti paramos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokiu atveju, ji automatiškai numirs, nes neturės iš ko gyventi", – sako kontrolierė R.Šalaševičiūtė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos gaunami skundai rodo, kad žmonių pasipiktinimas didėja. 2008 m.specialiu Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos numeriu (tel. 8-800 01230), kuris skirtas informuoti apie vaiko teisių pažeidimus, ypač vaiko nepriežiūrą, kreipėsi 301 kartą, o šiemet sulaukta 68 skambučių.
Anot R.Šalaševičiūtės, tokie skaičiai palyginti nėra dideli ir rodo, jog fiksuoti pažeidimams, nukreipti vaiką ar jam padėti tiesiogiai įsikišant, atskiros tarnybos nereikia: "Aš už tai, kad vaikas turėtų kuo daugiau prieinamos psichologinės pagalbos, kuri yra įvairi. Tačiau ekonominiu sunkmečiu reikia taupyti pinigus."
Panašios nuomonės laikosi ir Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė K.O.Polukordienė. Ji teigia, kad kurti naują tarnybą, kai jau yra gerai veikianti pagalbos vaikams linija, yra išlaidavimas.
"Tai šiurkštus lėšų švaistymas. Sunkmečiu valstybė kuria naują tarnybą, kai yra puikiai veikianti tokias pačias socialines paslaugas teikianti nevyriausybinė organizacija - "Vaikų linija". Ši situacija taip pat atspindi atsainų valstybės požiūrį į nevyriausybines organizacijas. Labiausiai kenčia vaikai, kuriems ir skirta paslauga.", – teigia psichologė K.O.Polukordienė.

Kalba viena, daro - kita

Jau rezervavus tarptautinį numerį 116111, rudenį vyko įvairių organizacijų diskusijos. Tuo metu psichologas Dainius Pūras išsakė Jungtinių tautų vaikų teisių komiteto poziciją, teigiančią, kad reikia palaikyti nevyriausybines organizacijas, turinčias ilgametę patirtį, o ne jas išstumti.
Pagal pirminę idėją "Vaikų linija" turėjo atsakyti į didįjį skambučių srautą, o "Pagalbos vaikams linijai" nukreipti tik tuos skambučius, kuriems reikia valstybės institucijų įsikišimo, teisinės pagalbos. Tokiu būdų abiejų vaikams skirtų linijų paslaugos nebūtų dubliuojamos, o ištekliai – kooperuojami. Anot dr. P.Skruibio, tai būtų visapusiškai naudingas sprendimas, ypač turint galvoje, kad skambučių, kiai reikia realaus įsikišimo, būna nedaug.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė baiminasi, kad Lietuvoje kartojasi kaimyninės Latvijos scenarijus. Ten Šeimos ir vaiko ministerija įsteigė valstybinę psichologinės pagalbos telefono liniją vaikams ir nuo tada nebebuvo skiriamas finansavimas nevyriausybinei organizacijai, teikusiai tokias pačias paslaugas.
"Tai buvo priežastis, kodėl Latvijos nevyriausybinės organizacijos organizuojama pagalbos linija "numirė", – aiškino Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė.

Švaistomi pinigai

Kaip vieną iš svariausių priežasčių įkurti "Pagalbos vaikams liniją", S.Bronušienė mini neatsakytų skambučių skaičių. Anot jos, finansavimas "Vaikų linijai" kasmet didėjo, tačiau atsakytų skambučių procentas išliko tas pats. Pernai "Vaikų linija" atsakė į 82 tūkst. skambučių, tačiau beveik 3 mln. išgirdo užimtą telefono signalą.
Laikinai einanti "Vaikų linijos" vadovės pareigas Jurgita Smiltė Jasiulionė pažymi, kad daugėja skambučių iš mobiliųjų telefonų, o jų sujungimo tarifas didesnis nei skambinant iš paprastų telefonų. Taigi padidinto finansavimo, kurį skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, realiai nesijaučia.
Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijai, kurią sudaro 17 tarnybų, šiemet planuojama skirti 614 tūkst. litų. Daugiau nei pusė šios sumos bus skirta apmokėti telefoninių skambučių sąskaitoms.

Pinigus taupytų skambučių centras

Prieš kelerius metus tuometis LTPPTA prezidentas L.Slušnys pasiūlė įsteigti skambučių centrą, kuris sumažintų telefonines išlaidas, mat skambučiai būtų perjungiami kompiuterizuotai. Ši idėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patiko. Praėjusių metų pabaigoje kontaktų centro telekomunikacinė sistema ir centro įrengimas buvo nupirkti už beveik 480 tūkstančius litų.
Tačiau, panašu, kad juo naudosi tik "Pagalbos vaikams linija", o visos 17 LTPPTA narių ir toliau dirbs senąja sistema. Taigi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne tik finansuos valstybinę "Pagalbos vaikams liniją", bet ir toliau apmokės TEO sąskaitas, kurioms jau šiemet neužtenka numatytų lėšų – antram ketvirčiui trūksta 27 tūkst. litų.
E.Urbonienė tikina, kad skambučių centru galės naudotis visos LTPPTA narės, tačiau asociacijos prezidentas dr.P.Skruibis teigia tik iš žurnalistų išgirdęs, jog telekomunikacinė įranga jau nupirkta ir skambučių centras įrengtas.
R.Dagio patarėja E.Urbonienė atsako, kad valstybė ir neturėtų skubėti siūlyti nevyriausybinėms organizacijoms jungtis, mat jos pačios gali parodyti iniciatyvą ir kreiptis į ministeriją.
Nukentės vaikai
LTPPTA prezidentas dr.P.Skruibis tvirtina, kad labiausiai dėl ministerijos užmačių nukentės vaikai. Juk nebeaišku, kuriuo numeriu reikia skambinti. Pasak psichologo, jeigu yra nemokamas numeris, tai vaikai juo ir skambins.
"Tai matome iš savo patirties – Telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija veikia 13 metų. Nesvarbu, ar įvardysi, kad numeris skirtas tik smurto aukoms, ar kam kitam, jeigu jis nemokamas – tai juo skambins visi vaikai.", – pasakoja dr.P.Skruibis.
"Jeigu turėsime dar vieną gerai išreklamuotą pagalbos liniją, tačiau joje dirbs tik trys konsultantai ir apie 30 savanorių, tai statistika nesikeis: keli milijonai skambučių, iš kurių tik keliasdešimt tūkstančių atsilieptų. Vaikai išloštų labiau, jeigu jie turėtų vieną liniją, kuri sugebėtų atsiliepti į kelis ar keliolika kartų daugiau skambučių, o ne dvi linijas, kurių nei viena negali atsakyti į milijonus skambučių.", – sako dr.P.Skruibis.
Jau dešimt metų veikiančioje "Vaikų linijoje" dirba apie 70 savanorių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Savanoriai telefono ragelį kelia ir su skambinančiais vaikais kalbasi tik po to, kai baigia specialius kursus, trunkančius nuo 6 iki 8 mėnesių.
Naujojoje pagalbos linijoje prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dirbs 3 konsultantai bei apie trisdešimt savanorių. Iš etatinių darbuotojų reikalaujama turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžius, mokėti taisyklingai kalbėti ir rašyti lietuviškai, taip pat mokėti vieną iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. S.Bronušienė teigia, kad jau gauta labai daug kandidatų anketų, taigi skelbimas iš internetinės svetainės pašalintas balandžio pabaigoje.
"Pagalbos vaikams linijai" prisiskambinti turėtų būti galima nuo 10 iki 22 valandos. Tai dviem valandom ilgiau nei dabar dirba "Vaikų linija". Tačiau S.Bronušienė pažymi, kad iš pradžių tarnybos laikas gali būti trumpesnis, mat tai priklausys nuo pasirengimo ir darbuotojų galimybių.
Iki telefoninės tarnybos darbo pradžios liko kiek daugiau nei du mėnesiai. Tačiau pasakyti, kada prasidės ir kiek truks darbuotojų apmokymas, S.Bronušienė atsisako, teigdama, kad tai neturi nieko bendro su vaikams teikiamos paslaugos kokybe.