Autorius: Jonė Kučinskaitė
Veidas, 2009 08 31, psl. 30,31
Periodiškumas: Savaitinis. Tiražas: 6000. Šaltinio tipas: G7

Bet nei tėvai, nei specialistai nedaro jokių išvadų net ir matydami, kad pagrindinės vaikų ligų priežastys yra stresas, prastas ir nesaikingas maitinimasis, mažas judrumas bei užteršta aplinka.

Šiandieniniai vaikai ir paaugliai Lietuvoje serga dažniau ir yra labiau pasiligoję nei jų tėvai, tai yra karta, išaugusi prieš penkiolika-dvidešimt metų. "Prieš dvidešimt metų nebuvo nei tiek daug ištįsusių, nei tiek daug labai žemo ūgio vaikų ir paauglių. Taip pat buvo gerokai mažiau nutukusių ar antsvorio turinčių ir dėl to nuo įvairių virškinimo, širdies ir kraujotakos sistemos ligų kenčiančių vaikų. Be to, pastaraisiais metais padaugėjo ir akceleracijos bei nejudraus gyvenimo nulemtų įvairių vaikų patologijų: stuburo, judamojo aparato, jungiamojo audinio", - niūrius statistinius duomenis apibendrina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.
Kodėl mūsų vaikai pasiligoję labiau nei mes, jų tėvai? Ar užsieniečiai sveikesni už mūsų vaikus ir ką daryti, kad tėvams reikėtų rečiau imti nedarbingumo lapelį vaikams slaugyti, o vaikams mažiau praleisti pamokų?

Stresas sukelia ir fizinį skausmą

Dar niekada Lietuvos vaikai nebuvo tokie nervingi, kupini neapykantos ir pagiežos tiek vienas kitam, tiek mokytojams ar tėvams. Naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad beveik 30 proc. Lietuvos vaikų kasdien patiria bendraamžių ar suaugusiųjų patyčias, smurtą, pažeminimą, yra apstumdomas, apkalbamas ar kitaip ignoruojamas.
Tokios vaikų patiriamos skriaudos, pasak Lietuvos psichologų sąjungos prezidento Roberto Povilaičio, suaugusiesiems dažnai neatrodo labai reikšmingos, todėl vaikai retai kreipiasi į tėvus pagalbos.
"Daugėja vaikų, skambinančių į psichologinę "Vaikų liniją". Štai pernai vaikai skambino net tris milijonus kartų, bet dėl ribotų techninių galimybių atsiliepėme tik į 70 tūkst. skambučių. Dažniausiai tai 12-15 metų amžiaus paaugliai. Jie skundžiasi žiauriu bendraamžių elgesiu ir prisipažįsta dėl patiriamų patyčių ne tik į mokyklas nenorintys eiti, bet neretai pagalvojantys apie savižudybę", - pasakoja R.Povilaitis.
Kad tyčiojasi iš bendramokslių, prisipažįsta kas trečias Lietuvos berniukas ir kas septinta mergaitė. Tačiau vaikų patiriamos patyčios ir dėl to kylantis stresas sukelia ne tik dvasinių vaikų išgyvenimų ir ligų, bet ir įvairių fizinių negalavimų.
Štai neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos bei manualinės terapijos gydytojas Jonas Girskis pasakoja, kaip tėvai atvedė besikūprinantį paauglį pas raumenų ir kaulų sistemos specialistą. Šis apžiūrėjęs berniuką visų pirma pasidomėjo, kaip jam sekasi mokslai. Vaikinas iškart pasiguodė, kad labai prasti reikalai su matematika ir dėl to iš jo šaiposi bendramoksliai. Gydytojas patarė tėvams pirmiausia susirasti repetitorių, kuris padėtų berniukui pasivyti bendramokslius. "Jūsų berniukas labai jautrus. Dėl slegiančio gėdos jausmo jis kūprinsis ir toliau, jei nesusitvarkys reikalų mokykloje. Kenčiantis protas verčia skųstis kūną", - paaiškino tėvams daktaras.
Šis pavyzdys, pasak J.Girskio, rodo, kaip patiriami vaizdiniai, emocinė įtampa, neapgalvotas žodis veikia žmogaus dvasią, o ji lemia žmogaus veiksmus bei elgseną. Visa tai, pasak neurologo, turi didelę įtaką ir raumenų bei kaulų sistemai.

Padaugėjo nutukusių ir apkūnių vaikų

Dar kiti vaikai nusiraminimo ieško maiste - be saiko kemša viską, kas papuola po ranka. Ypač tai populiaru šeimose, kuriose stresą taip malšinti įpratę ir vyresni šeimos nariai.
Kaip nuolat pabrėžia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė, priežastinis ryšys tarp netaisyklingos, nesubalansuotos mitybos ir širdies kraujagyslių, virškinimo sistemos bei kai kurių kitų ligų yra seniai įrodytas, o šių ligų plitimo tempai rodo, kad būtina imtis radikalių priemonių mitybai pagerinti. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų iki keturiolikos metų sergamumas virškinimo sistemos ligomis per pastaruosius dešimt metų padidėjo net 4,5 karto.
Prof. J.Tutkuvienė pastebi, kad nutukusių mokyklinio amžiaus vaikų per pastaruosius devynerius metus padaugėjo nuo 2 iki 7 proc. Tiesa, jei pridėtume dar ir antsvorio turinčius vaikus (tokių mokyklinukų yra net 15 proc.), vaizdas būtų dar prastesnis. Lietuvoje nutukusių ir antsvorio turinčių vaikų bei suaugusiųjų buvo pradėję mažėti prasidėjus Rusijos krizei, po 1998 m., bet sulig ekonominiu pakilimu, maždaug apie 2003-iųjų pabaigą, ėmė daugėti apkūnių ir nutukusių vaikų.
"Nutukusių vaikų ir suaugusiųjų tik daugės. Todėl tiek tėvai, tiek gydytojai, tiek žurnalistai turėtų sukrusti ir imti apie tai atvirai kalbėti", - perspėja VU profesorė.
Jos teigimu, pagrindinė šios prastos tendencijos bėda - nevisavertė mityba, ypač darželiuose ir mokyklose, kurią lėmė virtuvėlių panaikinimas ir užkandžių automatų atsiradimas mokyklose. "JAV pradėjus katastrofiškai daugėti nutukusių žmonių, daugelyje valstijų įstatymais uždrausta mokyklose vaikams parduoti greitai paruošiamą maistą ir pradėtos steigti ekologiškos virtuvėlės. JAV mitybos specialistai pasauliniuose gydytojų kongresuose šitai pateikia kaip sensaciją, -pasakoja J.Tutkuvienė. - O pas mus politikai nori sunaikinti virtuvėles. Bet iš tikrųjų mokyklose ir ypač darželiuose būtina kuo skubiau rekonstruoti tas virtuvėles. Ir jei politinė šalies valdžia nori padėti šeimai, turi remti ekologinius ūkius, kurie aprūpintų darželius ir mokyklas sveikais produktais, o ne subsidijuoti maisto perdirbėjus, vežančius į mokyklas krakmolo prikimštas dešreles".
Remiantis naujausiu mokinių mitybos tyrimu, net 63 proc. moksleivių mokykloje nevalgo karšto maisto. Be to, daugiau kaip pusė, t.y. 55 proc. moksleivių, mokykloje kenčia alkį. Paklausti, kodėl nevalgo, nurodė, jog neskanu, per ilgos eilės, per trumpos pertraukos ir per brangu. Dažniausiai, pasak tyrimo autorių, mokyklinukai valgo menkos maistinės vertės patiekalus - bandeles su arbata (51 proc.) bei picas (34 proc.). Kitaip sakant, mokinių, užkandžiaujančių bufetuose greitai paruošiamu maistu, nuo 2003 m. padaugėjo net pustrečio karto.
Žinoma, visi maisto priedai, prieš juos patiekiant žmonėms, yra testuojami su gyvūnėliais. Tad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pasakytų, kad visi maisto priedai yra saugūs, kol mokslininkai neįrodė kitaip ir kol to neždraudė ES teisės aktai. Tik tada, kai mokslininkai įrodo, kad tam tikras priedas nesaugus, jis nustojamas dėti į maisto produktus. Tačiau įrodyti kensmingumą trunka laiko. O esmė ta, kad visi maisto priedai turi vadinamąjį kaupimosi efektą, kurio padariniai juntami po kurio laiko".
Ypač vaikams kenkia maistas, kuriame yra natrio glutamato, nes jis blokuoja sotumo jausmą. Todėl vaikas kaskart suvalgo vis daugiau maisto. Kasdien suvalgant 500 kilokalorijų daugiau, per metus, priklausomai nuo virškinimo sistemos pajėgumo, priaugama nuo 5 iki 10 kg antsvorio.

Investicijos į vaikų sportą sumažintų ligonių

Prof. J.Tutkuvienė pabrėžia, kad pagaliau po kone penkiolikos metų PSO pripažino antropologų mokslinius įrodymus, jog dėl nutukimo kalti ne tiek riebalai, kiek baltymai. "Baltymai yra statybinė medžiaga, bet kai jų per daug suvartojama, kyla pavojus nutukti, susirgti cukriniu diabetu, ateroskleroze, kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis", - apibendrina profesorė.
Ji taip pat akcentuoja, kad mažiausiai nutukusios tos tautos, kurios laikosi savo tradicinės virtuvės mitybos. Ir tai visų pirma prancūzai bei italai. Antropologė paaiškina, kad tradicinė virtuvė artimiausia, nes mūsų organizmas yra išmokęs virškinti tokį maistą.
Prof. J.Tutkuvienė išsklaido ir dar vieną mitą, esą kuo šalis ekonomiškai labiau išsivysčiusi, tuo vaikai anksčiau bręsta. Pasirodo, brandą irgi lemia maisto priedai, gausi ir nesubalansuota mityba bei per didelis baltymų kiekis maiste. "Mokslininkai jau įrodė, kad kuo anksčiau mergaitės bręsta, tuo daugiau jos senatvėje turi sveikatos sutrikimų: labiau nutunka, serga širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis ligomis", - pasakoja antropologė.
Kad vaikų nutukimas tampa nauja amžiaus rykšte, sutinka ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės docentas gastroenterologas Vaidotas Urbonas. "Palyginti su JAV bei Vakarų Europa, pas mus padėtis dar gera, bet apie netolimą ateitį turime galvoti ir investuoti", - sakė doc. V.Urbonas.
Prof. J.Tutkuvienė pabrėžia, kad vaiko sveikatai tokią pat įtaką kaip ir maistas turi judėjimas. "Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai mažiau dirba, mažiau juda, o daugelis tėvų neturi pinigų sumokėti už sporto būrelius, dėl to dabar vaikai daugiau serga jungiamojo audinio ir stuburo ligomis. Moksliškai įrodyta, kad mažai sportuojantiems berniukams dažnai trūksta raiščiai, o mergaitės, kurios mažai sportavo iki šešiolikos metų, mažai sukaupė kaulinio audinio ir dėl to senatvėje dažniau serga osteoporoze", - aiškina prof. J.Tutkuvienė.
Todėl, vienos garsiausių antropologių Lietuvoje vertinimu, reikėtų daugiau pinigų skirti ne profesionaliam sportui, o vaikų ir paauglių sportui po pamokų.
Dar viena Lietuvos moksleivių rykštė - skoliozė. Liaudiškai ši liga vadinama stuburo iškrypimu. Skoliozę, pasak J.Girskio, spartina netaisoma ydinga vaiko laikysena. O šitai nustatoma beveik kas antram vaikui. "Apie 70 proc. nugaros skausmus kenčiančių suaugusiųjų jau paauglystėje buvo linkę į skoliozę", - apibendrina J.Girskis.

Dažniausios vaiku iki septyniolikos metu ligos (proc.)
Regėjimo sutrikimai 18,5
Stuburo 12,7
Klausos defektai 0,2
Kalbos sutrikimai 0,1
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Sveikatos informacijos centras, 2008 m. duomenys

Vaikai ligoninėse dažniausiai gydėsi šias ligas (tūkst.)
Kvėpavimo sutrikimus 37,8
Infekcines ir parazitines 15,7
Mitybos ir virškinimo 13,3
Psichikos ir nervų 7,9
Urogenitalines 4,3
Odos 4
Akių ir ausų 3,6
Navikines 2,9
Skeleto ir raumenų 2,7
Kraujo ir kraujotakos 2,2
Kitas ligas 42
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2008 m. duomenys