Autorius: Violeta Valiukienė, Biržų visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė
Biržiečių žodis, Panevėžio apskritis, Biržų rajonas, 2009 09 15, psl. 7
Periodiškumas: Kelis kartus per savaitę. Tiražas: 2700. Šaltinio tipas: Rajonų spauda

Mitai ir tikrovė

Pasaulis, o kartu ir Lietuva, rugsėjo 10-ąją jau šeštą kartą minėjo Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną.
Visais laikais savižudybė buvo ir tebėra sukrečiantis, prieštaringas, apipintas paslaptimi ir mitais reiškinys. Pabandysime paneigti keletą mitų:
1. Tie, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo. NETIESA. Iš 10 nusižudžiusių 8 siunčia nedviprasmiškus išankstinius perspėjimus apie savo ketinimą.
2. Dažniausiai savižudybė būna netikėta. NETIESA. Dauguma savižudžių būna neapsisprendę, ar jie nori gyventi, ar mirti. Kartais jie tiesiog palieka viską spręsti kitiems - gal bus išgelbėti, o gal ne.
3. Jei žmogus linkęs žudytis, tai toks jau ir liks. NETIESA. Tie, kurie nori žudytis, taip jaučiasi tik kurį laiką. Beveik visada žmogaus noras žudytis yra laikinas.
4. Žudosi tik turtingi ar, atvirkščiai, tik vargšai. NETIESA. Savižudybė proporcingai paplitusi visuose socialiniuose sluoksniuose.
5. Savižudybė paveldima. NETIESA. Nebūna į savižudybę linkusių šeimų. Tai individualus dalykas.
6. Visi savižudžiai - psichiniai ligoniai. NETIESA. Savižudžių atsisveikinimo laiškų tyrimai rodo, kad savižudis - be galo nelaimingas žmogus, ir jis nebūtinai yra psichinis ligonis.
Savižudybė sukelia labai įvairias reakcijas, simbolizuoja labai įvairius dalykus: tragediją, šoką, siaubą, įniršį, nesupratimą, paguodą, palengvėjimą, gėdą, pagalbos šauksmą, skausmo išvengimą, bausmę, protestą, teisėtą pasirinkimą, politinę poziciją, neviltį, liūdesį, klaidą, nerimą, dramą, įžeidimą, pribloškimą, neatleidimą ir kt.
Kaip teigia psichologai, pakelti ranką prieš save žmogų gali paskatinti vartotojiška visuomenė, augantis gyvenimo tempas, plintantis smurtas, didėjantis skyrybų skaičius. Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dainai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti su jį ištikusiomis problemomis dėl kokio nors svarbaus įvykio ar eilės įvykių, kurie jį labai traumuoja, slegia ir kankina. Žmogus jaučiasi taip prislėgtas ir sugniuždytas, kad nesupranta, jog yra kitų būdų jo problemoms išspręsti.
PSO duomenimis Lietuvoje įvyksta daugiausia savižudybių, lyginant su kitomis Europos šalimis. Mažiausias nusižudžiusių skaičius - Maltoje, kur dažnai metai praeina be savižudybių.

Kaip galime padėti

Bejėgis laukimas nesumažins savižudybių Lietuvoj e, to dėl problemą spręskime kartu. Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.
Jeigu pažįstamas žmogus užsimena apie savižudybę, nebijok atvirai su juo apie tai pasikalbėti. Klausdamas, ar žmogus galvoja apie savižudybę, nevenk žodžio "savižudybė".
Skatindamas apie tai pasikalbėti, tikrai nepastūmėsi jo savižudybės link, o padėsi jos išvengti.
Leisk žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais; nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti; nenureikšmink problemų ("viskas bus gerai"); pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės. Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti. Neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus - kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba. Nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki; paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.

Padeda specialistai

Krizių įveikimo centras (Vilnius, Rasų g. 20).
Kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. iki 20 val. priima budintis psichologas, kurio konsultacija yra nemokama, nereikalinga išankstinė registracija. Budinčiam psichologui aukščiau minėtomis valandomis galima paskambinti ir telefonu: (8 640) 51555.
Psichikos sveikatos specialistai (psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai) dirba poliklinikose ir specializuotose psichologinės-socialinės paramos tarnybose. Išsamesnės informacijos kreipkis į savo apylinkės polikliniką arba ieškok Jaunimo psichologinės paramos centro prižiūrimame Socialinės informacijos banke: www.jppc.lt. Šios informacijos galima teirautis ir Jaunimo psichologinės paramos centro informaciniu telefonu (8 5) 231 34 37.
Greičiausiai prieinama pagalba - tai emocinės paramos telefonai. Žemiau nurodytais telefonais galima skambinti nemokamai iš visos Lietuvos (įskaitant ir mobilaus ryšio telefonus).

Pagalba telefonu

Jaunimo linija (8 800) 28888, pirmadieniais-penktadieniais nuo 16 iki 7 val.
Vaikų linija (8 800) 11111, pirmadieniais-šeštadieniais nuo 11 iki 21 val.
Pagalbos moterims linija (8 800) 66366, pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 21 val.
Vilties linija (8 800) 60700, pirmadieniais-šeštadieniais visą parą.