Autorius: Sandra Lukošiūtė
Kauno.diena.lt, 2010 01 12
Periodiškumas: Nenurodyta. Šaltinio tipas: Naujienų svetainės

Lietuvos psichiatrai įspėjo, kad nepriteklių ir chaoso išvarginti žmonės šiemet dažniau nei įprastai problemų sprendimo būdu gali pasirinkti savižudybę. Tačiau klaipėdiečiai gyvena šviesesniame pasaulyje.

Situacija keitėsi tik Klaipėdoje

Klaipėdos psichikos sveikatos centro (PSC) vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, išgirdęs tokias prognozes, tikino, kad medicinoje daug ką sunku prognozuoti. Juo labiau kad pastaruosius kelerius metus situacija uostamiestyje savižudybių skaičiumi gerokai skyrėsi nuo Lietuvos statistikos.
Klaipėdoje kasmet vis mažiau žmonių iš gyvenimo pasitraukia savo noru. Šalyje savižudžių statistika išliko beveik stabili.
Prieš ketverius metus uostamiestyje ranką prieš save pakėlė 51 žmogus, o prieš porą metų – jau keliomis dešimtimis mažiau.
Tuo tarpu Lietuvoje per metus nusižudo daugiau nei tūkstantis gyventojų.
Prieš porą metų ranką prieš save pakėlė 80 žmonių daugiau nei ankstesniais metais. Lietuva pagal savižudybių skaičių išlieka lydere tarp kitų ES šalių.
Pasak A.Slatvickio, jei statistika uostamiestyje skirtųsi vienu ar dviem atvejais, savižudybių sumažėjimą būtų galima įvardyti kaip svyravimą. Tačiau tendencija kol kas kitokia – uostamiestyje savižudybių kasmet mažėja.

Pabėga nuo atsakomybės

"Kodėl mažėja savižudybių? Spekuliuočiau, jei sakyčiau, kad sumažėjimą lėmė geras Psichikos sveikatos centro darbas. Neturime tiek pajėgų, kad dirbtume su visais gyventojais, kaip galbūt reikėtų", – sakė vyriausiasis gydytojas.
PSC vadovas spėjo, kad bandžiusiųjų nusižudyti gali būti daugiau, bet ne visi jie patenka į medikų rankas.
"Pasirinkęs savižudybę kaip problemų sprendimo būdą žmogus sukelia daug skausmo aplinkiniams. Jis pabėga nuo atsakomybės ir artimiesiems pridaro papildomų rūpesčių", – kalbėjo psichiatras.
Pasak gydytojo, kiekvieno žmogaus gyvenime būna akimirkų, kai viskas atrodo beprasmiška ir vertėtų dėti tašką, bet tai tėra akimirka.
"Išeitis būna ir iš beviltiškų situacijų. Tad į problemą reikėtų pažiūrėti iš skirtingų pozicijų. Be to, ne vien tik dėl savęs gyvename, bet ir dėl kitų", – sakė A.Slatvickis.

Sunkmetis mobilizuoja jėgas

Medikas pastebėjo, kad uostamiestyje "susitraukė" ne tik savižudybių statistika – sumažėjo ir besikreipiančiųjų į PSC.
"Su kolegomis pasvarstėme, kad sunkmečiu žmonės rečiau serga. Sunkmečiu mažėja asmenybės sutrikimų, nes žmogus mobilizuojasi. Bet jei susergama, pavyzdžiui, šizofrenija, maniakine depresija, afektiniais sutrikimais – tada be specialistų pagalbos ir vaistų neišsiverčiama. Šios ligos nepriklauso nuo išorinių veiksnių", – aiškino psichiatras.
Kai kurie specialistai prognozavo, kad praėjusi ekonominė krizė žmonių sveikatai atsilieps išlipus iš "duobės", net po kelerių metų. A.Slatvickis neatmetė tokios galimybės.
Savižudybės Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdoje
Nemokama psichologinė pagalba telefonu
"Vilties" linija – tel. 8 800 60 700
kasdien visą parą
Vaikų linija – tel. 8 800 11 111
pirmadieniais–penktadieniais nuo 11 iki 21 val.
Jaunimo linija – tel. 8 800 28 888
pirmadieniais–penktadieniais nuo 16 iki 7 val., savaitgaliais visą parą
Pagalbos linija moterims
Darbo dienomis nuo 10 iki 21 val. tel. 8 800 66 366
Darbo dienomis nuo 21 iki 10 val., savaitgaliais visą parą tel. 8 800 66 663
Pagalba rusų kalba – "Linija doverija" tel. 8 800 77 277
pirmadieniais–penktadieniais nuo 16 iki 20 val.