15foto.jpg
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Nacionalinė kampanija „BE PATYČIŲ” padeda apsaugoti ir išgelbėti Lietuvos vaikus. Kviečiu visus prisijungti prie šios akcijos! Juk kiekvienas atsakytas skambutis – tai išgirstas pagalbos prašymas.“

MŪSŲ NAUJIENOS

Lietuva išlieka pirmaujanti pagal patyčių paplitimą tarp paauglių

2016-03-17 12:14:59

Lietuvoje patyčių paplitimas tarp paauglių didžiausias, lyginant su kitomis Europos ir Šiaurės Amerikos šalimis. Tai parodė šią savaitę Briuselyje pristatytos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos 2013/2014 (Health Behaviour in School-aged Children), vykdytos 42 pasaulio šalyse, rezultatai.

 

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) jau 30 metų vykdo Tarptautinę mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studiją (HBSC), kurioje lyginami įvairūs su paauglių sveikata susiję rodikliai skirtingose šalyse Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuva, šiame tarptautiniame tyrime dalyvaujanti nuo 1992 m., kas ketverius metus turi galimybę stebėti patyčių masto pokyčius Lietuvos mokyklose ir palyginti juos su kitomis šalimis.

 

2013/2014 m. tyrimo ataskaitos duomenimis, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia vaikų dalis iš visų 42 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvoje patyčias patiria 32 proc. berniukų ir 26 proc. (prieš ketverius metus buvo 29 proc. berniukų ir 23 proc. mergaičių). Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių (prieš ketverius metus buvo 28 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių).

 

Mokiniai, patyrę patyčias.jpg

„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva kaip ir ankstesnių tyrimų metu pasižymi didžiausiu patyčių tarp mokinių paplitimu. Patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės. Dažniausiai tyčiojamasi iš 11 metų mokinių, o dažniau tyčiojasi iš kitų – 15-mečiai“, – teigia HBSC tyrimo Lietuvoje koordinatorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis.

 

Mokiniai, kurie tyčiojosi iš kitų.jpg 

Šiame tyrime pirmą kartą 11, 13 ir 15 metų amžiaus mokiniai buvo klausiami apie elektroninių patyčių patirtis. Nors elektroninių patyčių patyrimo mastas yra gerokai mažesnis nei vykstančių mokyklose, patyčias virtualioje erdvėje dažnai patiria nuo 4 iki 9 proc. vaikų, priklausomai nuo amžiaus grupės. Pagal šį rodiklį Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančių šalių – daugiau nei Lietuvoje elektroninių patyčių patiria tik Grenlandijos ir Rusijos federacijos vaikai.

 

Mokslinių studijų duomenimis, patyčios yra susijusios su vaikų sveikatos problemomis bei blogesne gyvenimo kokybe. Patyčios gali lemti elgesio ir sveikatos sunkumus ateityje, todėl būtina imtis priemonių, mažinant patyčias mokyklose.

 

„Naujausi tyrimo rezultatai skatina susirūpinti ir dar kartą įvertinti, kiek dėmesio mūsų valstybėje skiriama patyčių problemai ir šio elgesio prevencijai, kokios efektyvios patyčių ir agresyvaus elgesio prevencinės programos yra prieinamos Lietuvos mokykloms. Panašu, kad iki šiol patyčių problemai skiriamo dėmesio nepakanka, o dar labiau trūksta konkrečių darbo su šia problema metodų, kuriuos galėtų naudoti mokyklų bendruomenės“, – teigia emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.

 

Kovo 14-20 dienomis „Vaikų linija“ jau septintą kartą vykdo „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kuria drąsina kiekvieną žmogų būti aktyvų ir prisidėti prie patyčių masto mokyklose bei visuomenėje mažinimo. „Veiksmo savaitėje BE PATYČIŲ“ šiemet dalyvauja 1100 įvairių ugdymo įstaigų ir organizacijų iš visos Lietuvos.

 

„Žiūrint į tyrimo rezultatus, norisi atkreipti dėmesį, kad atskirų visuomenės grupių pastangos stabdyti patyčias nebus vaisingos, jei patyčių problemos sprendimui nebus skiriamas pakankamas valstybės dėmesys. Efektyviam patyčių stabdymui reikia ne tik geros valios – tam reikia ir aiškaus įstatyminio reglamentavimo, įpareigojančio suaugusiuosius imtis aktyvių veiksmų, stebint vaikų patyčias, tam reikia ir efektyvių prevencinių programų, kurios turėtų būti diegiamos ne laikinai ar pasirinktinai, o taptų ugdymo programos dalimi, – pabrėžia R.Povilaitis. – Neinvestuodami į patyčių prevenciją šiuo metu, turėsime investuoti į vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichikos sveikatos problemas vėliau.“

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko „Vaikų linijos“ tryliktus metus vykdomą kampaniją „BE PATYČIŲ“ – dalyvaudama „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ 2016“ renginyje, prezidentė pranešė, kad ruošia inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, kurios padėtų įtvirtinti švietimo įstaigos vadovo atsakomybę už patyčias, užtikrinti prevencinių programų įgyvendinimą ir psichologinę pagalbą vaikams, jų tėvams ir mokytojams.

 

„Žeminantis elgesys ir patyčios – visos visuomenės problema. Turime apsaugoti kiekvieną vaiką ir šias problemas spręsti dar mokykloje bei šeimoje. Todėl būtina sukurti vieningą kovos su žeminančiu elgesiu ir patyčiomis programą, numatyti didesnį finansavimą mokykloms ir užtikrinti, kad prevencinės programos būtų įgyvendinamos visoje šalyje. Taip pat didesnis dėmesys turi būti skiriamas mokytojų pasirengimui tinkamai reaguoti ir padėti vaikams“, – teigė prezidentė.

 

Vaikai ir paaugliai, šiandien stebintys ar kenčiantys dėl patyčių, savo sunkumais kviečiami pasidalinti su „Vaikų linijos“ konsultantais. Į „Vaikų liniją“ galima skambinti nemokamu telefono numeriu 116111 arba prisiregistravus „Vaikų linijos“ svetainėje, parašyti laišką arba pasidalinti savo išgyvenimais su bendraamžiais diskusijų forume. Per „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“, kovo 14-20 dienomis, „Vaikų linijos” konsultantai budi visą parą.

 

„Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ 2016“ partneriai: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, VšĮ „Vaiko labui“, Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su asociacija „In Corpore“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, „Vaikystės sodas“, VšĮ „Paramos vaikams centras“, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos mokinių parlamentas.

 

 „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ palaiko: Nyderlandų Karalystės ambasada, Norvegijos Karalystės ambasada, Švedijos ambasada, Lietuvos psichologų sąjunga, asociacija „Langas į ateitį“, Ryšių reguliavimo tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras.

 

 „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ remia: „Western Union Foundation Lithuania“, Europos Sąjungos programa „Saugesnis internetas“, „Spinter tyrimai“, „Not Perfect“, LRT, Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, „Mediaskopas“.

 

 

Atgal

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg