15foto.jpg
Savanorė Rasa: „Vaikų linija“ tapo dalele gyvenimo, kurį stengiuosi visiems kurti laimingą. Smagu čia darbuotis, išgirsti vaiką, kuris prašo pagalbos, suprasti jį, šypsotis kartu su vaiku...“

MŪSŲ NAUJIENOS

Vis daugiau žmonių patyčias mokykloje įvardina aktualia problema

2017-08-30 16:21:20

 

Vis daugiau Lietuvos gyventojų mano, kad mokykloje vykstančios patyčios yra aktuali problema – būtent mokyklą kaip vieną iš vietų, kur dažniausiai pastebi patyčias, išskiria dauguma žmonių, parodė „Vaikų linijos“ inicijuota visuomenės nuomonės apklausa. Nuo naujų mokslo metų įsigalioja Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis pirmą kartą teisiškai apibrėžta patyčių sąvoka, numatyta mokyklos bendruomenės narių atsakomybė už vykstančias patyčias ir patvirtinta tvarka, kaip turi būti vykdoma pagalba patyčias patiriantiems vaikams.

 

Patyciu problemos mokykloje aktualumas.JPG

 „Vaikų linijos“ užsakymu atlikta apklausa, kurią įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, parodė, kad patyčios tarp vaikų ar suaugusiųjų dažniausiai pastebimos viešose vietose (38 proc. respondentų) ir mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje (32 proc.), rečiau – internete (19 proc.) bei žiniasklaidoje (19 proc.). Apklausos duomenimis, padaugėjo manančių, kad patyčių problema mokykloje yra labai aktuali (36 proc., kai 2016 m. buvo 27 proc.), beveik pusė apklaustųjų, kaip ir pernai, patyčių problemą laiko aktualia. Dvigubai sumažėjo žmonių, kuriems patyčios mokykloje neatrodo svarbi problema (6 proc.). Tuo tarpu mokyklų gebėjimas spręsti patyčių problemą, apklausos duomenimis, vertinamas vidutiniškai (6 balai skalėje, kur 1 reiškia „visiškai nesugebama spręsti“, o 10 – „puikiai sprendžiama“).

 

 Mokyklų gebėjimų spręsti patyčių problemą vertinimas cut.jpg

 

„Vienas pirmųjų žingsnių, siekiant sumažinti patyčių paplitimą, yra šios smurto formos pažinimas ir pamatymas. Gyventojų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad patyčių problema mokyklose jau yra matoma ir pripažįstama mūsų visuomenėje, – teigia „Vaikų linijos“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Aurelija Jocaitė. – Toliau turėtume stiprinti gebėjimus tinkamai reaguoti į patyčias ir ugdyti kiekvieno žmogaus atsakomybę už patyčių stabdymą. Tam išties gali pasitarnauti naujosios Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis patyčios pirmą kartą teisiškai apibrėžtos ir reglamentuotos.“

 

Rugsėjo 1 dieną įsigaliojančiose Švietimo įstatymo pataisose, kurias inicijavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, aiškiai apibrėžta patyčių ir kibernetinių patyčių samprata. Nuo naujų mokslo metų visose švietimo įstaigose draudžiamos bet kokios smurto formos prieš bet kurį mokyklos bendruomenės narį, nei vienas švietimo įstaigos bendruomenės narys neturi taikstytis su patiriamu ar stebimu smurtu.

 

 Vietos, kuriose dažniausiai pastebimos patyčios.JPG

Įstatymas numato kiekvieno mokyklos bendruomenės nario atsakomybę patyčių atveju, nustato reagavimo tvarką, sprendimų eiliškumą, pagalbos formas. Nuo naujų mokslo metų smurtą patyręs ar besityčiojantis vaikas kartu su tėvais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurtą, turi gauti psichologinę pagalbą. Galimybe neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą turėtų pasirūpinti mokyklos vadovas. Taip pat švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

 

„Vaikų linija“ kasdien sulaukia vaikų skambučių ar laiškų, kuriuose jie dalijasi skaudžiomis patyčių patirtimis. Labai norėtųsi, kad Švietimo įstatymo pakeitimai paskatintų mokyklų bendruomenes susitelkti ir kartu aktyviau ir sistemingiau stabdyti patyčias. Nuo kiekvieno bendruomenės nario reakcijos į matomas patyčias priklauso, ar naujais mokslo metais vaikai mokyklose galės jaustis saugesni“, – teigia „Vaikų linijos“ atstovė A.Jocaitė.

Atgal

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • euro.jpg
    • SAIDM.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png
    • Western-Union-small.jpg
    • Telia_Logotipas_2017_m..jpg