Savanorystė – veikla, įnešanti į gyvenimą naujų galimybių, įsipareigojimų, patirčių. „Vaikų linija“ yra ta vieta, kur gali klausytis ir išgirsti vaikus, gauti žinių ir vertingos patirties.
Dovilė (30 m.), visuomenės sveikatos specialistė, savanore „Vaikų linijoje“ dirbanti jau 10 metų

Savanorystė „Vaikų linijoje“ išmokė labai daug – būti iniciatyvia, planuoti savo laiką mėnesį į priekį, o kalbantis tiek su vaikais, tiek su suaugusiais būti tolerantiška, prisitaikyti prie įvairių asmenybių. Konsultavimo įgūdžius puikiai pritaikau ne tik dirbdama „Vaikų linijoje“, bet ir gyvenime.

Su telefonine pagalba susidūriau 10 klasėje. Tuo metu mažesnėse savivaldybėse buvo populiaru turėti savas, vietines emocinės paramos telefono linijas. Tad buvau viena iš savanorių tokioje linijoje. Paauglystėje ieškai savęs ir konsultavimo mokymai pirmiausia buvo labai naudingi man kaip augančiai asmenybei ir tik po to kaip savanorei. Čia labai daug sužinojau, tapau tokia, kokia norėjau būti.

Pradėjusi studijuoti Vilniuje, labai norėjau dirbti pagalbos linijoje ir toliau. Taigi net nekilo abejonių, kur tęsiu savanorišką darbą. Nereikėjo nei skrajučių, nei agitacijų, nei skelbimų – susisiekiau su „Vaikų linija“ ir atkeliavau į atranką.

Kalbėdama su vaikais, patiriu labai gerą jausmą. Vaikai atviri. Puikus jausmas apima po nuoširdaus pokalbio su vaiku. Skambučiai padeda girdėti ir matyti vaikų sunkumus, į juos reaguoti ne tik telefonu, bet ir gatvėje. Galiausiai pokalbiai su išdykaujančiais, tarnybą tikrinančiais vaikais leidžia savyje „pasikrauti“ vaikiško išradingumo.

„Vaikų linijoje“ esu ne tik savanorė, bet ir savanorių mokytoja. Tai taip pat savanoriška veikla. Ši veikla leidžia stebėti būsimų savanorių („parengiamukų“) augimą į savimi pasitikinčius konsultantus, matyti jų tobulėjimą.

Man svarbu jaustis „Vaikų linijos“ bendruomenės dalimi ir prisidėti prie jos kūrimo ir gyvavimo.