Jei tau ne tas pats, kas vyksta aplink tave, jei tu tiki, kad gali jei ne pasaulį, tai save patį padaryti bent šiek tiek geresniu, tuomet ateik savanoriauti. Tai puiki galimybė pamatyti pasaulį ir patį save visiškai nauju kampu.
Vykintas (31 m.), mokesčių teisės specialistas, savanoriu „Vaikų linijoje“ dirbantis 3 metus

„Vaikų linijoje“ išmokau šiek tiek geriau suprasti kitus žmones, geriau girdėti emocijas jų balse, geriau jausti jų nuotaikas, taip pat išmokau geriau suprasti save. Visa tai praverčia ir bendraujant su šeimos nariais, kolegomis, klientais.

Savanoriškas darbas „Vaikų linijoje“ įdomus tuo, kad niekada nežinai, kas tau paskambins. Kai kurie vaikai kalbasi draugiškai, kiti pasakoja išgalvotas istorijas, dar kiti paskambins gal 10 kartų iš eilės ir keiks tave paskutiniais žodžiais, bet 11 kartą atsiliepęs gali išgirsti, kad vaikas piktas, nes mušamas, smaugiamas vyresnių vaikų mokykloje ir tai tęsiasi jau kelis mėnesius kiekvieną dieną.

Priežasčių atėjimui į „Vaikų liniją“ buvo gana daug. Kartą grįždamas vakare namo prasilenkiau su pagyvenusia pora ir sutikta moteris staiga ėmė raudoti. Paklausiau jų, ar viskas gerai, moteris, nors ir kūkčiodama, o kartu ir vyras atsakė, kad viskas gerai. Tai išgirdęs aš tiesiog nuėjau, nes nebežinojau, ką dar jiems galiu pasakyti. Tuomet supratau, kad aš nemoku suteikti pirmosios emocinės pagalbos.

Vėliau gatvėje buvo stipriai sumuštas ir vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė mano vyresnis brolis. Kaltininkai buvo surasti, teismų maratonas vyko gal 6 metus... Tuo metu aš supratau, kad tokiose situacijose kova „post factum“ yra beviltiška. Todėl netikėtai pastebėjęs informaciją apie „Vaikų linijos“ vykdomą savanorių atranką, nusprendžiau pabandyti. Tikėjausi, kad taip galbūt padėsiu vaikams ir paaugliams geriau tvarkytis su neigiamomis tiek savo, tiek aplinkinių emocijomis ir augti bent šiek tiek sveikesnėje aplinkoje.