KLAUSIMAS:

O jeigu vaikas nepatiria patyčių? Ar tokių vaikų tėvai galėtų kažkaip prisidėti prie patyčių problemos sprendimo?

ATSAKYMAS:

Nesvarbu, kokiame vaidmenyje – skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo - yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje,todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas.

Ką tėvai gali daryti? Pirmiausiai, tėvai gali kalbėti su savo vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys. Su vaikais galite aptarti, kas yra patyčios, kaip jos pasireiškia bei kokios gali būti patyčių pasekmės. Vaikai turi suprasti, kad tyčiojimasis nėra juokingas elgesys, jis gali labai žeisti patyčias patiriantį vaiką ir turi būti stabdomas. Dažnai skriaudėjui yra reikalingas grupės palaikymas, nes taip smagiau ir įdomiau tyčiotis. Jeigu vaikai, stebintys patyčias, niekaip nereaguoja į jas arba įdėmiai žiūri, kas vyksta, ploja, juokiasi, komentuoja procesą, taip jie tik skatina skriaudėją tęsti tyčiojimąsi. Taigi svarbu kalbėti su vaikais apie tai, kaip patyčių stebėtojai savo elgesiu gali stabdyti patyčias, pvz., nepalaikyti skriaudėjo, nekomentuoti jo veiksmų, nesijuokti kartu su skriaudėju ir aktyviai užstoti auką.

Be tėvų dalyvavimo ir pagalbos patyčių sustabdyti neįmanoma. Tėvų pagalba reikalinga ir mokyklai. Tėvai gali prisidėti prie patyčių prevencijos, bendradarbiaudami su klasės auklėtoja bei kitu mokyklos personalu. Kaip tai galima padaryti? Jeigu sužinote apie vykstančias patyčias, informuokite apie tai mokyklos darbuotojus. Kalbėkite su jais apie tai, kaip vyksta patyčių prevencija mokykloje. Dažnai mokyklose yra organizuojami įvairūs su patyčių prevencija susiję renginiai, kuriuose gali dalyvauti ir tėvai. Tėvų atstovai gali dalyvauti Prevencinės darbo grupės posėdžiuose, kur sprendžiami įvairūs, taip pat ir smurto prevencijos, klausimai. Beje, dažnai mokyklose vyksta švietėjiško pobūdžio paskaitos ir kiti užsiėmimai, kur tėvai kviečiami susitikti su įvairių įstaigų specialistais. Taip pat tėvai gali aktyviai dalyvauti klasės auklėtojo organizuojamoje popamokinėje veikloje, pvz., tėvų susirinkimuose, diskusijose prie apvalaus stalo, kur galima kalbėti apie vaikų bendravimo sunkumus. Aišku, įmanoma ir patiems inicijuoti įvairius klasės emocinį klimatą gerinančius renginius, tokius kaip klasės išvykos (žygiai), bendri sportiniai ir kultūriniai renginiai (rungtynės, spektaklių kūrimas) bei įtraukti į šias veiklas kuo daugiau mokinių tėvų.

Svarbu suprasti, kad tėvai gali keisti esamą situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų siekdami mažinti patyčių mastą klasėje ir net mokykloje.

<<Atgal