KLAUSIMAS:

Noriu jūsų paklausti, ar tėvai gali apsaugoti savo vaiką nuo patyčių mokykloje? Turiu 6m. sūnų, kitais metais jis jau eis į mokyklą, ir aš nežinau, kaip jį pamokinti kovoti su patyčiomis. O gal įmanoma kaip nors vaiką paruošti, kad jis ir nepatirtų patyčių, ir pats nesityčiotų iš kitų?

ATSAKYMAS:

Labai svarbu, kad iš anksto stengiatės paruošti vaiką mokyklai, bandote numatyti, kas jo ten gali laukti, bei norite apsaugoti. Rašote, kad norėtumėte išmokyti vaiką kovoti su patyčiomis. Iš tiesų patyčios yra ta problema, su kuria daugiau ar mažiau vaikai gali susidurti bet kurioje klasėje. Patyčios egzistuoja bet kuriame mieste, kiekvienoje mokykloje bei pasitaiko tarp įvairaus amžiaus vaikų. Todėl suaugusieji visuomet turi būti dėmesingi bei atidūs, pagalvoti apie savo vaikų gyvenimą mokykloje ir pasirūpinti tuo, kad vaikas būtų emociškai pasiruošęs, jeigu kartais tektų susidurti su tokio pobūdžio netinkamu elgesiu.

Pirmiausia, labai svarbu su vaiku kalbėti, diskutuoti smurto, patyčių ar kitokio agresyvaus elgesio temomis, bandyti suprasti jo požiūrį į šiuos dalykus, pasakyti, koks yra Jūsų požiūris bei jį argumentuoti, kalbėti apie agresyvaus ar smurtinio elgesio pasekmes. Vaikas turėtų žinoti, kad patyčios ar kitas agresyvus elgesys nėra tinkamas, netgi jei tai iš pirmo žvilgsnio atrodytų tik nekalti pajuokavimai. Antras žingsnis galėtų būti įvairių su patyčiomis susijusių situacijų aptarimas. Pavyzdžiui, paklauskite, kaip vaikas elgtųsi, jeigu stebėtų patyčias? Ką jis darytų, jei skriaudžiamas būtų jo klasės draugas? O kaip elgtųsi, jei tai būtų nepažįstamas moksleivis? Pasiteiraukite, kaip Jūsų vaikas jaustųsi bei ką darytų, jeigu kažkas pradėtų tyčiotis iš jo? Tokio pobūdžio diskusijose labai svarbu aptarti kiekvieną vaiko pasirinktą ar Jūsų pasiūlytą elgesio alternatyvą, kiekvieno įvardinto varianto teigiamas puses bei galimą riziką, nemalonias pasekmes.

Norėtume pateikti trumpas rekomendacijas vaikams, dalyvaujantiems patyčių situacijoje. Skriaudžiamam vaikui ypatingai svarbu netylėti, bet būtinai pasakoti apie įvykusias patyčias. Kartais vaikai bijo ar nenori prasitarti suaugusiems, bet svarbu suprasti, kad vaikai patys retai gali susitvarkyti su patyčiomis ir jiems yra būtina suaugusiųjų pagalba mokykloje ir namuose. Patyčias stebintys vaikai irgi tampa patyčių situacijos dalyviais. Vaikų apklausos rodo, kad labai dažnai jiems nėra malonu stebėti patyčias. Pasyviai stebėdami patyčias, nemažai vaikų jaučia baimę ir gėdą. Taigi nepaisant to, kokį vaidmenį vaikai vaidina patyčių situacijose, patyčios veikia kiekvieną. Jeigu vaikai stebi patyčias, su jais galima kalbėti apie kylančius jausmus, apie galimą reagavimą panašiose situacijose bei skatinti palaikyti patyčias patiriantį vaiką, stengtis jam padėti.

Kokį vaidmenį patyčių situacijoje vaikas beužimtų – skriaudėjo, aukos, neutralaus ar aktyvaus stebėtojo – tėvai gali prisidėti prie patyčių prevencijos. Mes negalime paveikti kitų vaikų elgesio, tačiau būtent nuo mūsų priklauso mūsų vaikų elgesys, vertybės, turimi bendravimo įgūdžiai.

<< Atgal