Kai kurie vaikai ir paaugliai, jausdami didelį dvasinį skausmą, siekdami nusiraminti, užsimiršti, stipriai nekęsdami savęs ar dėl kitų priežasčių sekina ir žaloja savo kūną. Tai skausminga ir sunki problema. Save žalojantys žmonės dažnai laiko tai paslaptyje, jiems baisu kam nors apie tai papasakoti, nes bijo būti nesuprasti, pasmerkti ar apšaukti. Gali būti, kad tuo metu jiems nepavyksta rasti kitokio nusiraminimo. Savęs žalojimas, kaip ir rūkymas, alkoholio vartojimas ar persivalgymas, yra vienas iš kenksmingų veiksmų, kuriuo bandoma susidoroti su iškilusiais gyvenimiškais sunkumais, apmaldyti vidinį skausmą.

• „Save žalojau… nes tik norėjau, kad skausmas išnyktų“.
•  „Aš nekenčiu to, ką sau darau. Man tai nepatinka, bet vis tiek taip darau. Sėkmingas ar nesėkmingas, bet tai yra mano būdas, kurį aš renkuosi norėdama spręsti sunkumus“.
• „Jutau didelę įtampą: mokykloje mane užgauliojo, gyvenau pas tėtį ir nesutariau su pamote. Retai susitikdavau su mama, o kai pagalvojau, kad dar turiu padaryti namų darbus prieš pamotei grįžtant, nes kitaip ji vėl mane užsipuls… viso to man buvo tiesiog per daug. Tada ir pradėjau save pjaustyti...“

Yra įvairių priežasčių, dėl kurių paaugliai gali pradėti save žaloti. Už jų visų paprastai slepiasi stiprūs jausmai:

• didelis vidinis skausmas;
• vienišumas;
• neapykanta sau;
• pyktis ant savęs ar aplinkinio pasaulio.

Žalojimasis pasirenkamas kaip būdas trumpam palengvinti išgyvenamą skausmą, trumpam pabėgti nuo sunkumų, sumažinti įtampą. Šis palengvėjimas yra apgaulingas, jis nepadeda išspręsti gyvenimiškų problemų, o tik sukuria naują problemą. Ir ilgainiui žmogus gali jaustis vis blogiau ir blogiau.

Kreipkis pagalbos!

Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu – kyla noras tą daryti ar jau esate save žaloję – žinok, kad savęs žalojimą galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Tik vienam gali būti sunku tą padaryti – tada verta ieškoti pagalbos. Kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį ar specialistą, pavyzdžiui, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar „Vaikų linijos“ konsultantą.

Vietoj savęs žalojimo

Yra įvairių kitų būdų – savęs nežalojant – išgyventi kilusius jausmus ir išspręsti esamus sunkumus. Peržiūrėk žemiau parašytas savęs žalojimo priežastis bei būdus, kaip jas įveikti, savęs nežalojant.

• Save žaloji, nes pyksti? Pyktį gali išreikšti įvairia fizine veikla, įvairiais savęs ir kitų nežalojančiais veiksmais. Pavyzdžiui, bėgiodamas, darydamas kokius nors aktyvius fizinius pratimus, plėšydamas, glamžydamas ar mėtydamas popierių, laužydamas šakeles, su susuktu laikraščiu daužydamas durų rėmą, šaukdamas, verkdamas ar įlįsdamas į šaltą dušą.
• Nekenti savęs, jautiesi nevertingas? Pamėgink pasikalbėti su draugu, susitikti su tau svarbiu žmogumi, pasiklausyti mėgstamos muzikos, rašyti dienoraštį, tapyti ar piešti, susirašyti ant lapelio savo geras savybes.
• Jauti, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo? Tau gali padėti įvairios veiklos, kurias gali užbaigti ir padaryti iki galo, pavyzdžiui, suorganizuoti draugų susitikimą, sudėlioti dėlionę, išvalyti kambarį ar sutvarkyti stalčių.
• Norisi pabėgti nuo savo gyvenimo ar sunkios situacijos? Jautiesi tarsi negyventum? Stenkis būti šalia žmonių, kurie tau svarbūs, šalia kurių jautiesi gerai, pamėgink daryti kokius nors rankdarbius, susikoncentruok į savo kūną, pavyzdžiui, kvėpavimą, gali pamėginti groti kokiu nors instrumentu ar sužaisti kompiuterinį žaidimą.
• Kai noras save žaloti labai stiprus... Vietoj savęs žalojimo gali pamėginti piešti ant savo kūno raudonu rašikliu – tose vietose, kur paprastai save žaloji, įlįsti į šaltą ar karštą dušą, valgyti citriną ar kramtyti ledo gabaliukus („šoko efektui“ pasiekti), atidėti savęs žalojimą bent kažkokiam laiko intervalui – pabandyti 15 min. savęs nežaloti, paskui dar 15 min. ir t.t.

Mano draugas save žaloja, kaip galiu jam padėti?

Sužinojus, kad Tavo draugas save žaloja, gali kilti įvairūs jausmai: bejėgiškumas, nerimas, pasimetimas. Tačiau Tu gali padėti:

• Nesmerkdamas ir neteisdamas. Atmink, kad yra sunku kalbėti apie savęs žalojimą, tad įvertink draugo pastangas apie tai kalbėtis su tavimi;
• Klausydamas ir domėdamasis savo draugu. Žmonėms svarbu matyti ir jausti, kad kažkam kitam rūpi jų jausmai;
• Padrąsindamas kreiptis pagalbos – į „Vaikų liniją“, psichologą ar patikimą suaugusį;
• Neužmiršdamas pasirūpinti ir savimi bei savo jausmais. Jei jauti, kad tau sunku išbūti su savo draugo sunkumu – kreipkis pagalbos.

Jei jautiesi beviltiškai, išgyveni daug stiprių jausmų, tau kyla noras save žaloti ar jau esi pradėjęs (-jusi) save žaloti, paskambink į "Vaikų liniją" nemokamu numeriu 116 111, parašyk mums laišką,  susisiek pokalbiais internetu arba diskutuok su bendraamžiais.

<<Atgal