Jeigu gali, po pamoku rytoj parasyk, del ko jie tave atstume ta diena. Man idomu.

ne aš nesu nei per plona nei per stora, aš tiesiog kitaip mastau. Aš į gyvenimą žvelgiu kitaip

Labas. O del ko tave atstumia ? Del to, jog esi “plona” ar “stora” ? Atleisk, nenoriu izeisti, tesiog nenoriu perdaug izeisti.

Sveiki. Man 16 metų. Esu gan draugiškas žmogus. Mėgstu kitiems padėti, svajoju tapti vaikų linijos konsultante. Mano gyvenimas nėra rožėmis klotas. 8 klasėje patirdavau žiaurias patyčias. Pagaliau jų nebėra. Nuo pat pradinių klasių aš buvau viena. Atėjusi į 9 klasę buvau iš pat pradžių susiradusi kelias drauges, mano svajonė išsipildė, tačiau nežinau kodėl, jos mane atstūmė. Dabar vėl esu viena. Praradau viltį dar kadanors gyvenime patirdtį džiaugsmą kokį patyriau susiradusi kelias drauges. Iš nevilties pradėjau pjaustytis. Nes tik taip aš galėjau nuraminti emocinį skausmą. Tačiau bėgant laikui aš sustojau save žaloti. Bet vis dar svarstau apie savižudybę, tačiau aš to neišdrysčiau padaryti, nes labai myliu savo šeimą. Esu labai užsidariusi. Patyčios gali kilti ir nuo mokytojų, nes patyčioms tęstis skatino mokytojai, kai ko nors paklausdavo aš neatsakydavau ir pradėdavo visokiais žodžiais mane vadinti. Mokytojai taip pat gali išprovokuoti patyčias, nes jie kartais nenorėdami visai įžeisti pasityčioja, o vaikai supranta taip kaip pasijuokimą iš kito asmens. Ir matydami ką daro mokytojai pradeda ir patys taip elgtis. Gal vis dėlto pradėkime žvelgti ir į mokytojus, ką jie daro. Yra ir tokių mokytojų grupelė kurie mato kas vyksta klasėje, tačiau nieko nedaro. Visdėlto, jie turėtų sustabdyti patyčias. Ir neleisti joms tęstis. Nejaugi jiems nesvarbu kito žmogaus likimas? Gal būt tas žmogus kęsdamas patyčias parėjęs namo labai verkia, ir net svarsto apie savižudybę? Manau jei matome vykstančias patyčias reikėtų imtis veiksmų, nes vėliau gali būti per vėlu. Pradėkime stenktis dėl kitų gerovės juolab jei matome, kad žmogui kažkas negerai, nenueikime nuo jo, nenusigręžkime, padėkime jam paklauskime kas negerai. O ne atsukime jam nugarą. Gal būt išsikalbėjimas jam padės ir jis neatims sau gyvybės. Gal būt jis jausis šiek tiek laimingesnis išsikalbėjęs ir suprastas. Manau reikia Lietuvoje sukurti tokį pastatą į kurį galėtų ateiti visi patiriantys patyčias, ten susirasti draugų, bendraminčių.