Labas Rusne. Tu esi svarbi mamai, nesijaudink. Jeigu jinai tavęs nemylėtų, tu būtum kažkur kitur pvz: vaikų globos namuose. Gal tavo mama labai sunkiai dirba, kad uždirbtų jūsų šeimai pinigų, kad nebūtum alkana, kad turėtum tai ko reikia kiekvienam. Manau, kad tu esi paauglė ir visi paaugliai esa sutrike, nežino ko nori ir neturi tiek prroto. Pamatysi kaip praeis visi paauglystės negerumai, visi norės su tavim bendrauti turėsi daug gerų draugų. Aš su tavimi, tu ne viena!

EverybodyIgnores - tu mano draugė.
monika882 - ačiū tu gali būti mano drauge.

Redagavo Rusnia5 (bal. 25, 2017 07:41:50)

Labas Rusne, na manau, kad nebūtų tiek skaudu širdyje, gali visas savo mintis užrašyti ant lapo ir tą lapą suplėšyti ir mintyse sakyti, suplėšius lapą atsikratysiu neigiamų emocijų, arba gali pasikalbėti apie savo liūdesį su kuom nors. Patikėk man taip pat yra sunku, bet kas pasikeis? O tu nepagalvoji kaip liūdės tavo šeima jei tau kasnors atsitiks? Manau turėtum apie tai, kaip tau liūdna, pasikalbėti su mama. Gal būt inai tau padės. Aš taip pat patiriu daug skausmo, parėjusi iš mokyklos verkiu, na bet paverkiu, paverkiu ir einu į priekį, gyvenime dar daug ką teks patirti, dėje bet tokia realybė, kadanors teks tau su savo liūdesiu susitaikyti, na, bet juk amžinai taip nebus, kadanors tu užaugsi, turėsi šeimą, vaikus ir būsi laiminga. Gyvenimas, tam ir duotas, kad įveiktumėme sunkumus. Aš manau, tau viskas bus gerai - savižudybė ne išeitis. Aš manau, tu rašai čia, nes tikiesi sulaukti pagalbos ir supratimo, o ne nusižudyti, suprantu tave kaip kartais gali būti sunku, bet nusižudyti, tikrai ne vienintėlė išeitis, mastyk teigiamai, o gal mama tikrai neturėjo laiko tau atsakyti. Džiaukis ką turi, sakei turi draugių, džiaukis, kad nesi viena, pavyzdžiui aš neturiu draugių. Ir dėlto labai liūdžiu, bet amžinai gi neliūdėsi. Neprarask vilties, kas benutiktų į viską pažiūrėk kitu kampu, pažiūrėk į viską teigiamai, tada pamatysi koks pasaulis nuostabus.Sėkmės

o as ?? :<< NEDRAUGE?

Tai laaaaaaaaaaaaaaaaaabai gerai :-):-):-):-):-)

Taip, tu esi mano draugas.

Labas Rusne,
aš tas pats Kajus. Nori tikėk nori ne, bet man lygiai
tas pats:-( Juk aš tau draugas?:-( :-)

Sveiki. Aš labai dažnai esu irzli, pikta, “prisikabinėju”. Mama man neskiria laiko, nepadeda daryti namų darbų, o paskui būtent pyksta, kad blogai parašau matematikos kontrolinius. Tėtis kai grįžtą, man kartais padeda, jeigu nebūnu pavargusi. Šiandien kai dariau namų darbus, pro langą pastebėjau paukščius, kurių pavadinimo nežinojau. Mamai pašaukiau:
- Mama, ar gali pasakyti, kas čia per paukščiai ?
- Negaliu dabar. ( Ji sėdėjo prie kompiuterio)
Tada aš susigraudinau( Nebemoku verkti, deja, ir labai tikiuosi, kad čia ne depresijos požymis, kitaip nusižudysiu.)
Toliau dariau namų darbus, žiūrėjau į tuos paukščius. Tada grįžo tėtis, aš jo paklausiau, kas ten per paukščiai, jis man atsakė, jog tikriausiai, kirai. Aš apsiraminau ir vėl dariau namų darbus. Neseniai baigiau daryti namų darbus, ir supratau, jog esu vieniša… Žinot, kodėl ? Kai kažko mamos klausiu, mamos atsakymas būna “Nežinau, pasigooglink”.
O kodėl ji man taip sako ? Nes turiu 2 plančetinius kompiuterius, 2 laptopus ir 1 paprastą kompiuterį, ir gal apie 8 telefonus. Ar aš esu laiminga ? Ne… Čia lygiai tas pats kaip ir su pinigais: Nusipirkti gali viską, išskyrus draugus, laimę, meilę, džiaugmą. Tai man tas pats ir su tais prakeiktais elektroniniais prietaisais. Dabar labai noriu nusižudyti iš liūdesio.Turiu keletą draugų, bet tikrai mažiau nei visi, kurie jų turi. Bet mane draugai erzina, aš verkiu viduje, įšorėj lieku pikta ir stengiuosi atsikratyti jų. Seniau labai daug verkiau, bet jei mokykloje labai nuliūsdavau, stengdavausi sulaikyti ašaras, stengiausi neverkti, nes aš pagal mamą “žviegiu”, pagal močiutę “vaidinu”… Jeigu aš mamos kažko paklausiu, negaliu gauti klausimo, nes aš “prisikabinėju” kai ji “dirba”.
Prašau atsakykit, kitaip mirsiu iš liūdesio ir širdies skausmo