@VisaiNesvarbu Tikrai taip! Vaikų Linijai labai svarbu, kad tai būtų saugi ir anonimiška erdvė, kurioje galima dalintis viskuo. Skelbiant informaciją apie save, tai nebėra anonimiška ar saugi vieta žmogui, kuris tai paskelbė. Žinutes galima susieti su kontaktais ir panaudoti vartotojo informaciją prieš jį. @705434 Tikiu, kad tai gali erzinti, tačiau saugumas ir privatumas viena iš pamatinių Vaikų Linijos nuostatų.

Manau tai del vaiku rasanciu cia privatumo ir teisiu. Nes nemanau kad tu noretum kad kazkas suzinotu apie tai ka tu cia rasai.

Aš mielai su tavimi draugaučiau, bet Vaikų linija neleidžia skelbti savo asmeninių duomenų. O ar tavęs tai nenervina?

Na, manau jog visų pirmą susirastum naujų draugų. Jeigu matai, kad prie tavęs labai dažnai stovi koks nors vaikas, tai jijį užkalbink, gal jis drovisi tave užkalbint bent nori draugauti.

Aš irgi bailė, manęs irgi jau nebebūtų senai. Išties tai tiesiog noriu,kad kažkas papasakotų, kaip lengviau viską ištvert ir nepadaryt kažko kvailo

Labas. Iš dalies, gal ir žinau koks tas jausmas. Aš taip jaučiuosi bendravime su mama. Nuo draugų mokykloje stengiuosi atsiriboti, nes tiesiog nebenoriu bendravimo. Turiu kelis draugus, su kuriais normaliai galiu iki vėlumos susirašynėti, na ir kas, kad prabūsiu su juodais paakiais - vis vien nuo streso irgi juodi paakiai atsiranda .
Man streso yra daug, ypač prieš miegą. Dėl verkimo - aš irgi jaučiuosi liūdnai, bet negaliu verkti, nes nebemoku.
Aš irgi tikriausiai vasarą neturėsiu ką veikti, nes būsiu namie, na nebent išskyrus kelias dienas.
O ar tu galvoji apie savižudybę ? Jei taip, tai ar dėl šitų priežasčių, jog esi vieniša ir nemylima ?
Tu gali tai pakeisti. Jeigu “draugai” tave paliko, vadinasi jie buvo netikri draugai. Aš irgi vaidinu, jog man viskas gerai. Sakau bajerius draugams ir juos juokinu, nors kai psichologė praeina pro mane aš vis sustingstu iš liudesio ir laukiu kol ji mane pasikvies pasikalbėti. Taip, galėčiau jai pasakyti jog man reikia išsikalbėti, bet negaliu, ji dabar turi su keliais žmonėmis pasikalbėti apie mane. Bijau. Aš visko bijau. Jeigu nebučiau tokia bailė, jau metai, kaip manęs nebūtų šitame pasaulyje. Esu per daug gera. Nežinau ką daugiau pasakyti, jei nori, paklausinėk manęs, man patinka atsakynėti į klausimus.

Sveiki.. Kažkada turėjau, o t.y. neseniai, turėjau geriausią draugę, vaikiną, ir pilna kitų draugų, viskas buvo puiku. Jaučiausi mylima, saugi, pasitikinti savimi. Viskas buvo puiku, pagaliau galėjau šypsotis, ir ištikrųjų būti laiminga. Ir buvau kurį laiką. ir viskas tuomet turėjo pasibaigt. Pirma susipykau su draugė.Su geriausia drauge. Su kuria praleidau visa savo gyvenimą. Susipykau, nes naujieji draugai reikalavo laiko, kurį ankščiau leisdavau su ja. Na taip viskas su ja ir pasibaigė. Nesijaudinau labai, turėjau kitų draugų. Buvo liūdna ir pns. Bet dar nebuvo blogai. Ir tada, aš išsiskyriau su vaikinu. Ir viskas. Nebesijaučiu pasitikinti savimi. Visas gyvenimas lyg subyrejo. Praradau visus žmones, kurie mane mylejo ir manimi rūpinosi. Jaučiuosi vieniša. Nebežinau kaip gyventi. Pries akis vasara, nežinau ką turėsiu veikti, kai esu viena.Be draugų. Jaučiuosi vieniįa, nemylima. Ir nebežinau ką daugiau daryti. Kaip viską išgyventi? Sunkiai ir taip gyvenau. Ir kai jau viskas buvo tobula. Viskas sugriuvo. Toks jausmas, lyg bučiau niekam nebereikalinga. Lyg bučiau niekas.Pamiršta. Kaip viską išgyventi? Kaip? Nes galiu tik verkti. Verkti ir verkti. Liudėti. Ir vaidinti, kad viskas gerai.