Umm, todėl, kad tikros problemos nepraeina per naktį ar per dvi. Gal jai dar reikia tos pagalbos. O gal kažkas, kas gal būt po dar pusės metų irgi turės tokią pačią problemą ir mano komentaras padės. Man tai nesunku yra parašyti, jei yra bent menkutė galimybė padėti kam nors ;D

LostKiddo
Kam atrašyti į temą, sukūrtą prieš pusmetį?

Kaip aš tave puikiai suprantu. Mano pačios ūgis 182cm ir užaugau labai greitai, dėl to man taip pat atsirado daug striju ant kojų, nugaros. Tačiau aš šortus nešioju. Ne tokius, kur vos ne šikna matosi, bet tokius laisvesnius ar treniginius iki kelių ir žinok irgi visai nieko atrodo. Dar niekas nieko man nėra dėl to sakęs. O dėl patrauklumo, tai neimk į galvą. Atsiras vaikinas ar mergina, kuri(-s) tave mylės ir kartos, kad atrodai kaip modelis ar pan Viskas bus gerai ir viskas susitvarkys. Jei turi dar klausimų, klausk, pasistengsiu atsakyti

Ačiū už padrąsinimą ir palaikymą “pathe”

Nelabai galiu patarti su visomis kitomis problemomis, bet visų kūno dalių praplatėjimas natūralu, nes
mūsų organizmai turi turėti pakankamai atsargos, kad kas mėnesį tiek iškraujuojam D Beje, tos mėlynos linijos visiškai natūralios ir greit pranyks, kalbu iš patirties. Ir pripažinsiu, mylėti save man taip pat problema. O dėl savo kūno formos nesijaudink, bent aš geresnio sprendimo dar neradau. Dėl draugų patarti negaliu, bet jei jie tave skaudina ir yra pakankamai pilnapročiai, kad su jais eitų pasišnekėti patarčiau pakalbėti su jais ir pasakyti, kad jų žodžiai tave skaudina. Jeigu jie dar ką sakys, pasistenk nesukelti nemalonios atmosferos, nes įsivaizduoju būtų žmonių bijotai neapsakomai nemalonu. Nepriimk visų patarimų aip nepakeičiamos tiesos, bet tikiuosi, bent kuo nors galėjau padėti, sėkmės!

Sveiki, nežinau nuo ko pradėti tad pradėsiu nuo savo būdo. Man 14 metų. Esu gan aukšta 174 cm ir labai nemėgstu savęs. Aš išsiskiriu savo ūgiu ir būdu. Galiu pasakyti, kad esu mušeika. Ne vieną kartą esu trenkusi vaikinui jeigu mane pažemina. Tad manęs pradėjo bijoti. Turiu kelis draugus vaikinus, kurie irgi sako, kad kai kažką nori man pasakyti, visada pagalvoja, nes bijo, kad galiu jiems trenkti. Išties keista, ar ne ? Bet man jau viskas pabodo. Visi laiko mane agresyvia ir neprognozuojama, nors tokia nesu. Tikrai tokia nesu. Tai yra pirma mano problema. Antroji tai yra mano kūno formos. Esu sportiška mergina ir tikrai stengiuosi sportuoti, bet mano šlaunys dar labiau praplatėjo, kaip ir pečiai, kojos tai pat. Esu sau bjauri, nes atrodau kaip berniukas. Turiu jėgos kaip paprastas vaikinas, jog manau netgi daugiau. Žaidžiu tinklinį kuris man patinka, bet paskutiniai mano draugų pasakymai mane skaudino. Jie sakė, kad turiu tiek jėgos jog tai yra dar viena priežastis manęs prisibijot. ‘'Nenorim, kad mus atjungtum nuo vieno smūgio’'. Numojau ranka į jų žodžius, bet aš įžvelgiau tiesą ir tai mane skaudina. Neketinu sustoti sportuoti, bet tokie mano draugų žodžiai neteikia man jokios motyvacijos. Pastebėjau mėlynuojančių strijų sau ant šlaunų, kurios vertė mane sunerimti. Kad ir kaip sportuočiau ar jas masažuočiau jos man nepradings, vasara bijosiu užsidėti šortus ar maudymosi kostiumėlį, nes neturiu pasitikėjimo savimi. Esu aukščiausia iš savo klasės ir dėl to kompleksuoju, mano klasės draugės yra kur kas smulkesnės už mane ir aš jom pavydžiu. Turiu apvalesnes formas, kurios verčia pasijusti man nelaimingai. Prašau padėti man vėl atrasti pasitikėjimo savimi svarbą. Padėkite man iš naujo pamilti save.