diskusijos.jpgDiskusijos
Savanorė Neringa: „Vaikų linija“ man suteikė reikalingų žinių apie vaikus ir paauglius, čia radau būrį smagių ir įdomių bendraminčių. Mano vaikai didžiuojasi, kad jų mama yra „Vaikų linijos“ savanorė."

Bendraamžių diskusijos

Kviečiame Tave prisijungti prie "Vaikų linijos" diskusijų!


Viskas, ką tau reikia žinoti apie diskusijų forumą.


Prisijunk prie diskusijų

Dar neužsiregistravęs? Registruokis čia.


Kai niekas nepadeda

Pradžia » Patyčios » Kai niekas nepadeda

VisaiNesvarbu
vas. 27, 2018 22:31:40

Kai niekas nepadeda

Žinok suprantu tave, žinoma, geriausia nekreipti dėmesio, bet tai labai sunku.. Nesustabdysi tu jo.. Jam pačiam kažkas negerai, jis turi problemų, ir svarbiausia suprasti, kad su juo kažkas blogai, o ne su tavi. Jis elgiasi su tavim taip tik todėl nes nori kažkur išlieti pyktį. Ir kai suprasi, kad tai visiškai nėra tavo problema, tu sugebėsi nekreipt dėmesio

TarpZvaigzdziu
vas. 27, 2018 16:20:47

Kai niekas nepadeda

galbūt parašyk tiesiai vaikų linijai, jie tikrai žinos kaip elgtis

Emylka
vas. 27, 2018 14:08:49

Kai niekas nepadeda

Sveiki, esu 14 metų mokinė ir kaip ir greičiausiai kiekvienas iš jūsų patiriu patyčias. Pas vienus mokyklose į jas žiūrima pro pirštus, pas kitus - ne. Taigi pas mane mokykloje tiek vaikams, tiek administracijai, tiek mokytojams, ant vaiko yra giliai nusispjaut, nes bent jau mokytojai į ją eina tik dėl pinigų, o ne dėl pačio vaiko. Žodžiu grįžkime prie temos. Patyčias patiriu jau nebe pirmus metus nuo savo klasės, tačiau yra vienas žmogus kuris visą tai kursto ir stengesi mane kuo labiau pažeminti, kad kitiems būtų gėda vien pro mane praeiti. Žinoma, nesakau, kad man yra pati blogiausia situacija, nes kaikurios klasės mergaitės su manimi pasisveikina, kartas nuo karto persimetam ir kokiais keliais sakiniais. Jos vaizduojasi esą mano draugėmis. Tačiau tiesą pasakius, jos taip pat bendrauja ir su agresoriumi, kuris visu pajėgumu stengiasi priversti mane jaustis blogai.
Taip taip. Apie šį vaiką aš sakiau tėvams, nes patyčios buvo gana žiaurios, nes jos prieidavo netik prie žodžių, betir prie veismų. Žinoma, buvo pokalbiai ir su auklėtoja ir su socialinia darbuotoja, bet kadangi kaip jau minėjau, kad mokyklos darbuotojams yra giliai pofik, viskas tuo nesibaigė. Tėtis kalbėjo asmeniškai, mama kalbėjo asmeniškai, tačiai į tai jam buvo visiškai nusispjaut. Kartą dėl manęs šis vaikas ėjo netgi iki direktorės, bet kadangi, jam buvo liepta tiesiog taip nedaryti, nes “negalima, ji blogai jaučiasi ir pan.” jis žinoma neapsiramino, mat jam net niekuo nebuvo pagrąsinta, pvz. kad jį už tokius dalykus išmes iš mokyklos, ar eis į vaiko gerovės komisiją, šiam žmogui buvo visiškai taspat. Taigi niekas nepadėjo, o tiesiog pokalbiai buvo beprasmiški.
Dėl tokių dalykų aš nenoriu eiti į mokyklą ir kaskart žliumbiu, kaip vaikas iš kurio buvo atimtas saldainis.
Kaip minėjau, tai tesiasi nepirmus mokslo metus ir suprantu, kad tai ir vyks dar ilgą laiką. Bet juk visada verkti negaliu. Man tiesiog nusibodo save įtikinėti, kad VIENĄ DIENĄ viskas pasitaisys. Nenoriu aš laukiti tos prakeiktos VIENOS DIENOS, nes net nežinau kada ji ateis. Tad supratau, kad reikia imtis kažkokių vieksmų pačiai, nes savaime viskas nesusitverkys. Tad siūlykit variantų, kaip man reikia elgtis. Bet nesakykit, kad ten klausinėt kas jam negerai ar nekreipti dėmesio, nes viskas jau yra bandyta. Trenkti irgi nesiūlykit , nes kad ir kaip būtų keista - nemoku muštis. Nebežinau, siūlykit ką tokioj situacijoj daryti. Minčių lietaus man reikia iš jūsų, bet ką, nesvarbu. Sakykit, kas jūsų manymu padėtų.


PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

    • Paveiksliukas - euro.jpg
    • JRD.jpg
    • VILNIUS_WHITE_RGB (1).png 
    •  Active-citizens-fund@4x.jpg